Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius kiekvienų metų pradžioje pateikia santuokų, ištuokų, gimimų ir mirčių statistikos ataskaitą. Ši ataskaita suteikia įžvalgų apie mūsų krašto demografinę situaciją, tendencijas ir pokyčius. Praėjusių metų duomenis apžvelgėme su minėto skyriaus vedėja Rita Sipavičiene, kuri papasakojo apie svarbiausius rodiklius.
– Kokia buvo praėjusių metų santuokų statistika?
– Santuokų skaičius kiekvienais metais vis mažėja. Mūsų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2023 metais buvo įregistruota 80 santuokų, o pernai – 66. Į apskaitą įtraukta trylika bažnytinių santuokų, septynios santuokos registruotos užsienio valstybėse, lietuvės tuokėsi su Vokietijos, Danijos piliečiais, vyrai vedė Latvijos ir Rusijos pilietes. Dauguma tuokėsi pirmą kartą, nepilnamečių santuokų praėjusiais metais nebuvo.
Antrąją santuoką registravo vienuolika vyrų ir aštuonios moterys, trečią kartą tuokėsi trys vyrai ir penkios moterys. Jauniausias jaunikis – 21 metų, jauniausia nuotaka – dvidešimtmetė, vyriausiam jaunikiui buvo 60 metų, vyriausiai nuotakai – 59-eri. Didžiausias amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių – 21 metai, jaunesnė nuotaka, abiem tai pirmoji santuoka.
Pavardę po santuokos įregistravimo keitė tik moterys, tradiciškai, vyro pavardę su galūne „-ienė“ pasirinko 43 moterys, su galūne „-ė“ – septyniolika, dvi pavardės nekeitė, viena pasirinko dvigubą pavardę, nelietuvišką vyro pavardę rinkosi trys moterys.
– Kiek porų praėjusiais metais pasuko skirtingais keliais?
– Iš viso registravome 46 santuokos nutraukimus. 2023 metais tokių atvejų buvo 54, lygiai tiek pat ir 2022 metais. Jauniausi išsituokę žmonės – 23 metų vyras ir 22 metų moteris, vyriausi – 69 metų vyras ir 62 metų moteris. Kartu santuokoje pragyvenusios 40–45 metus išsiskyrė trys poros, 30–40 metų – dvi, po 20–30 metų bendro gyvenimo – aštuonios, po 10–20 metų – 14 porų, po 5–10 metų – 8 poros, po 1–5 metų – 10 porų. Šis procesas vyksta ne tik vykdant teismo sprendimą, bet ir remiantis notaro pranešimais apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į apskaitą įtrauktos Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje sudarytos ištuokos. Anksčiau turėtą pavardę susigrąžino septynios moterys. Nepilnoje šeimoje liko augti 33 nepilnamečiai vaikai.
– Jūsų saugomuose santuokų, ištuokų, gimimų, mirčių įrašų archyvuose galima atsekti nemažai šeimos istorijos faktų, ar dažnai tenka jais naudotis?
– Neretai pasitaiko atvejų, kai norintys susituokti žmonės patys nebeprisimena, kiek jie jau yra turėję santuokų, ar yra oficialiai išsituokę. Tenka padėti jiems prisiminti. Tuomet kaip detektyvai kartu imame narplioti jų gyvenimo istorijas. Visa tai užtrunka, ieškant įrašų tenka perversti kelių dešimtmečių senumo archyvines registracijos knygas. Archyvų skaitmeninimo procesas dar tik įpusėjęs, todėl dabar sunku pasakyti, kada visi senieji įrašai atsidurs bendroje duomenų bazėje.
Pas mus saugomi senųjų dokumentų archyvai nuo 1940 metų rugpjūčio mėnesio. Juose dažnai atsispindi šeimos istorija, belieka tik spėlioti, kas atsitiko, kai bene vienu metu atsiranda visos šeimos narių mirties įrašai.
Karo metais galima rasti įrašų su žodžiu „sušaudyta“. Mūsų archyvuose nėra dokumentų apie Pasvalio krašte gyvenusių žydų tragišką žūtį karo metais, tokių registrų lietuviai nesudarinėjo. Šimtai žmonių tiesiog pradingo, tarsi niekada neegzistavę…
Pasvalio žydai buvo laidojami dabartinio Svalios parko teritorijoje, jie turėjo savas tradicijas, vargu ar vedė mirusiųjų apskaitą. Kitaip buvo vokiečių okupacijos metais. Itin kruopščiai vesta ir nespėta sunaikinti Holokausto žudynių statistika vėliau labai padėjo istorikams. Tiksliai žinomas 1941 m. rugpjūčio 26 d. Žadeikių miške sušaudytų žydų skaičius – 1 349. Jų sąrašai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, o pavardes galima paskaityti atminimo vietoje Žadeikių miške įrengtame informaciniame stende [aut. past.].
– Kokia 2024 metų mirčių statistika? – Pernai registruoti 379 mirties įrašai, 2023 metais – 411, o 2022 m. – 445. Dažniausia mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių (189 atvejai) bei onkologinės (83 atvejai) ligos. Mirė 195 vyrai ir 184 moterys, seniausiai mirusiai moteriai buvo 100 metų, vyrui – 96 m. Jauniausias miręs vyras – 32 metų, moteris – 38 m. Penki vyrų savižudybės atvejai, 11 nelaimingų atsitikimų, kurie buvo mirtini devyniems vyrams ir dviem moterims. Į mūsų apskaitą įtraukta 10 užsienio valstybėse mirusių lietuvių – Jungtinėje Karalystėje (3), Nyderlanduose (1), Norvegijoje (3), Prancūzijoje (1), JAV (2).
– Ar džiuginanti praėjusių metų gimstamumo situacija, kokie populiariausi, reti, dar negirdėti naujagimių vardai?
– Gimstamumo rodikliai kiekvienais metais vis mažėja, 2023 m. buvo įregistruota gimimų 132, 2024 metais – 121. Gimė 54 berniukai, 67 mergaitės ir viena dvynukių pora. Į apskaitą įtraukėme 29 Lietuvos piliečių užsienyje gimusius vaikus, Jungtinėje Karalystėje – 11, Norvegijoje – 3, Vokietijoje – 3, Prancūzijoje – 2, Švedijoje – 2, Danijoje – 2, Airijoje – 2, Ispanijoje – 1, Islandijoje – 1, JAV – 1, Kosta Rikoje – 1.
Įregistruotos 46 tėvystės, vienišų motinų – 2. Vyriausiai mamai buvo 43 metai, jauniausiai – 20 m., vyriausiam tėčiui – 61 m., jauniausiam – 21 m.
Naujagimių vardų įvairovė nemaža, yra daug vienetinių, retų vardų. Reti berniukų vardai – Tajus, Domilis, Noelis, Nelis, Henry Jacobs, Herkus Eyas, Matėjus, Vėjas. Pasitaikė ir keletas senųjų vardų – Teodoras, Motiejus, Bernardas, Vytautas, Jokūbas, Kernius, Leonardas. Na, o patys populiariausi, suteikti po kelis kartus – Markas, Dominykas, Jokūbas, Joris, Herkus, Benas, Jonas.
Populiariausi mergaičių vardai – Izabelė ir Luknė, Olivija, Emilija, Goda, Elija, Augustė, Amelija, Ema, Gustė. Senieji vardai – Elžbieta, Elena, Adelė, Elzė, Ana, Agata. Reti vardai – Anika, Arija, Noela, Livia, Nikolė, Milėja, Medeina, Kaja, Sophia, Heidė, Neila, Siya, Elia Matėja, Gaja, Odė, Ūla, Adrija, Mizgin.
Devynių vaikučių tėčiai Turkijos, Indijos, Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Kosta Rikos, Rumunijos piliečiai, dviejų vaikų mamos Latvijos ir Kenijos pilietės. Pernai metais trečią vaiką gimdė 20 moterų, ketvirtas vaikas atėjo į tris šeimas, penktas – į dvi. Vienoje šeimoje gimė devintas vaikas.
– Grįžtant prie mūsų pokalbio pradžioje apžvelgtos santuokų temos, su kokiais iššūkiais susiduriate išvykstamosiose santuokose?
– Jau kuris laikas santuoką galima registruoti bet kuriame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje arba norinčiųjų susituokti žmonių pasirinktoje vietoje. Vis labiau populiarėja išvykstamosios santuokos. Jaunavedžiai mėgsta tuoktis ir ant piliakalnių, savo mylimose tėviškėse, po tėvų ar senelių sodintais medžiais.
Pernai metais turėjome aštuonias tokias santuokas, penkios vyko kaimo turizmo sodyboje „Žalioji“, trys – „Lėvens brastoje“. Išvykstamosios santuokos visada būna ypatingos, jaukesnės ir asmeniškesnės. Išskirtinę šventės atmosferą sukuria pati gamta ir žmonių pastangos kuo įmantriau papuošti santuokos registravimo vietą. Visada stengiamės atsižvelgti į jaunavedžių pageidavimus ir lūkesčius. Tačiau kartais savo sąlygas padiktuoja nenuspėjami orai, todėl tenka priimti įvairius, nestandartinius sprendimus. Yra tekę santuoką registruoti ir negailestingai spiginant vasaros saulei, pliaupiant lietui ar siaučiant galingam, visas įspūdingas šventines dekoracijas grasinančiam nunešti vėjui. Tokios situacijos, pasitaikę tik šią vasarą, tapo tikru ekstremaliu išbandymu, bet jos turėjo savito žavesio ir romantikos. Galbūt teko truputį nusivilti tik tiems, kurie tikėjosi nepriekaištingų nuotraukų ir filmuotų vaizdų, bet juk ne tai šioje šventėje svarbiausia.
– Ar keičiasi šventės tradicijos, galbūt lieka vis mažiau pompastikos?
– Vieniems reikia prabangios, pasaką primenančios ceremonijos, su įspūdinga floristika, milžiniškomis žvakidėmis ir kitomis dekoracijomis, grojančiais maršais, kitiems užtenka piliakalnio, natūralios gamtos ir muzikos, skambančios telefone.
Į mūsų rajoną susituokti atvykę Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždės dažnai renkasi unikalius ir įspūdingus dekoro sprendimus, norėdamos sukurti ypatingą atmosferą savo vestuvėms. Tokios šventės dažnai būna itin išskirtinės, o vietos apipavidalinimas tampa tikru meno kūriniu – su prabangiomis gėlių kompozicijomis ir kitomis detalėmis.
Vestuvės yra viena iš tų švenčių, kurią kiekviena pora susikuria pagal savo unikalią viziją. Vykstant tuoktuvių ceremonijai, kartais jaunavedžiai vienas kitam sako ir jų pačių susigalvotus pasižadėjimus. Visa tai mes aptariame iš anksto.
Santuoka – tai momentas, kai du žmonės nusprendžia kurti savo gyvenimo kelionę kartu ir nori, kad šis įvykis būtų ypatingas ir nepakartojamas, o įspūdžiai išliktų visam gyvenimui.
