Nors rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2025-aisiais turėjo nežymiai, apie 3 proc., mažėti, tačiau gruodžio 18 d. posėdžiavusi Savivaldybės taryba lygiai po valandą trukusių debatų tokiam sprendimo projektui nepritarė. Tad kol kas liko galioti 2024 m. įkainiai. „Prie šio klausimo grįšime „šviesioje“ ateityje“, – po balsavimo replikavo posėdžiui pirmininkavęs meras Gintautas Gegužinskas, įspėdamas Savivaldybės tarybos narius, kad bus sulaukta Vyriausybės atstovo įspėjančiojo rašto. Šiemet gegužę Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus įkainius. Pagal nustatytą tvarką, Savivaldybės taryba per septynis mėnesius privalo priimti atitinkamą sprendimą.
Naujų rinkliavos įkainių sprendimo projektą su išsamiu, keliomis palyginamosiomis lentelėmis iliustruotu paaiškinamuoju raštu pristatė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė. Savivaldybės tarybos nariai daug klausimų turėjo ne tik A. Lindienei, bet ir į posėdį pakviestam svečiui – metodiką rengusios UAB „Jostra“ atstovui Dariui Buzui.
Įvardino pagrindines priežastis, kodėl būtina priimti sprendimą
Prieš pradedant nagrinėti rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą klausimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vilhelminas Janušonis suabejojo, ar gali svarstyme dalyvauti Tarybos nariai, kuriems, priėmus sprendimą, sumažėtų įkainiai. Posėdžio pirmininko, mero G. Gegužinsko nuomone, Savivaldybės tarybos nario klausimas yra retorinio pobūdžio, nes rinkliavas moka visi gyventojai. Taigi, minėto klausimo svarstyme dalyvavo visi 24 į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai. Paskutiniame šiemet posėdyje nedalyvavo Jurgita Vaitiekūnienė.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė A. Lindienė įvardino tris pagrindines vietinės rinkliavos nuostatų ir metodikos keitimo priežastis. Šalies Vyriausybė šiemet rugsėjo pabaigoje pakeitė prieš vienuolika metų, 2013-aisiais, patvirtintas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir joms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo dydžio nustatymo taisykles.
Antra priežastis – nuo rugsėjo 1 d. rajono Savivaldybėje yra taikoma VERT‘o patvirtinta regioninė komunalinių atliekų tvarkymo kaina. Trečia – vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių tarybos privalo patvirtinti paskaičiuotus naujus rinkliavos ar įmokos dydžius.
Suabejojo sąnaudų pagrįstumu
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos lyderis Audrius Mažuolis citavo parengtos rinkliavų metodikos 28-ąjį straipsnį. Jame rašoma, kad vietinės rinkliavos administravimo sąnaudas sudaro darbo užmokestis, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir materialaus turto amortizacijos, patalpų nuomos ir remonto, lengvųjų automobilių nuomos ir eksploatacijos, pranešimų spausdinimo ir siuntimo paslaugų, registrų centro duomenų bazės prieigos duomenų tikslinimo, įmokų surinkimo, kompiuterinės technikos priežiūros ir programų palaikymo bei kitos sąnaudos. Savivaldybės tarybos narys sakė, kad viso to nėra Atliekų tvarkymo įstatyme. „Ar tai teisinga?“ – klausė A. Mažuolis. Meras siūlė pirmiausia išsiaiškinti, apie kokias sąnaudas kalbama. Tuo tarpu A. Lindienė paaiškino, kad atliekų tvarkymo sąnaudos išskirstytos į tris dalis: atliekų surinkimo ir vežimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo.
A. Mažuolis taip pat teiravosi, kada paskutinį kartą rinkliavos dydžiu, jos pagrįstumu domėjosi Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. A. Lindienė sakė, kad tik UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (PRATC) akcininkai gali spręsti, kada reikia atlikti auditą. Tačiau Pasvalio rajonas turi tik 11,61 proc. akcijų. Todėl, anot opozicinės Regionų frakcijos nario Lino Kruopio, audito iniciatyvos galėtų imtis, jei matytų reikalą, Panevėžio miestas ir rajonas. Aukštaitijos sostinei priklauso 39,79 proc. PRATC akcijų, o Panevėžio rajonui – 14,69 proc.
Posėdžio pradžioje A. Mažuolis siūlė atidėti rinkliavų klausimo svarstymą ir sudaryti darbo grupę. Tam, kad visi abejonių keliantys klausimai būtų detaliai išnagrinėti ir būtų rastas optimaliausias sprendimas. Tokiam siūlymui nebuvo pritarta. Įsibėgėjus diskusijoms, A. Mažuolis pakartojo savo siūlymą ir pareiškė, kad už pateiktą sprendimo projektą nebalsuos.
V. Janušoniui užkliuvo už nekilnojamuosius turto objektus priskaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis. Savivaldybės tarybos nario nuomone, kintamosios dalies nereikėtų taikyti gamybos pramonės, sandėliavimo, fermų, žemės ūkio, gydymo paskirties pastatams. „Kokia šių objektų kintamosios rinkliavos dalies piniginė išraiška, pavyzdžiui, šiais ar praėjusiais metais?“ – domėjosi V. Janušonis. UAB „Jostra“ atstovas D. Buzas sakė, kad pirmą kartą girdi tokį paklausimą. „Nesame paskaičiavę. Tačiau kartu su rinkliavos administratoriumi PRATC‘u galima tai padaryti“, – patikino svečias.
Opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovą Igorį Malinauską piktino, jo nuomone, pernelyg didelis biurokratizmas ir skirtingi įkainiai Panevėžio apskrities savivaldybėse.
D. Buzas minėjo, kad, pavyzdžiui, Panevėžio rajono patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai labai panašūs į mūsų rajono įkainius. Tuo tarpu Kupiškio rajone ir Panevėžio mieste jie kur kas didesni. Svečias aiškino, kad skirtingus įkainius lemia skirtingos atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos. „Gali būti, kad jūsų rajone vienam žmogui priskaičiuotas atliekų kiekis yra šiek tiek didesnis nei, pavyzdžiui, Panevėžio rajone. Yra kitų niuansų, lemiančių rinkliavos dydį“, – diplomatiškai svarstė D. Buzas.
Opozicinės Regiono frakcijos pirmininkas Gediminas Žardeckas priminė, kad buvo pakeista Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo direktyva, kuri turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kadangi Lietuva, anot Savivaldybės tarybos nario, dažniausiai šioje srityje pasižymi išskirtiniu uolumu, tai gali įvykti jau kitų metų pirmoje pusėje. Vienas iš ES atnaujintos atliekų tvarkymo direktyvos reikalavimų – panaudotą tekstilę privalu surinkti atskiruose konteineriuose. Dėl to, G. Žardecko nuomone, atliekų surinkimo ir išvežimo kaštai tikrai turėtų padidėti. V. Lindienė informavo, kad mūsų rajono Savivaldybėje yra 74 vietos, kur gyventojai specialiuose konteineriuose gali palikti tekstilės atliekas. Tekstilės atliekos taip pat priimamos didžiųjų gabaritų aikštelėse Pasvalyje bei Joniškėlyje.
Lengvatas reikėtų dengti Savivaldybės biudžeto sąskaita
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Neringa Trinskienė priminė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, jog rinkliava už atliekas fi ziniams asmenims negali viršyti 1 proc. jų pajamų. „Ar yra paskaičiuota, kiek Pasvalio rajone yra tokių gyventojų ir ar jiems perskaičiuoti įmokų dydžiai“, – teiravosi opozicinės frakcijos atstovė. Toliau ji pastebėjo, kad parengtuose nuostatuose detaliai aprašomas tik nesumokėtų mokesčių išieškojimo procesas. Tačiau nėra numatyta jokių išimčių ir lengvatų. Kaip pavyzdį ji nurodė Trakų rajono savivaldybę, kur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose gyventojams yra numatytos net kelios lengvatos. Antrindama savo bendrapartietei, Jūratė Jovaišienė domėjosi, kiek mūsų rajono gyventojų pasinaudojo įstatymo suteikta lengvata. Mero žiniomis, tokių asmenų nebuvo.
UAB „Jostra“ atstovas D. Buzas paaiškino, kad visas lengvatas Savivaldybė turi padengti savo biudžeto sąskaita. Anot svečio, diskutuotinas klausimas, ar nuostatuose jas reikėtų įrašyti. „Galima kreiptis į Savivaldybę, dokumentais įrodant, kad mokestis viršija vieną procentą pajamų“, – kalbėjo D. Buzas.
Per valandą trukusias diskusijas Savivaldybės tarybos nariai išsakė ir kitų samprotavimų, pasvarstymų bei priekaištų dėl laiku neišvežtų komunalinių ir biologinių atliekų, neva prastai įrengtų konteinerių aikštelių, įspėjamųjų laiškų už laiku nesumokėtus mokesčius ir kt.
Klausydamas Savivaldybės tarybos narių samprotavimų, meras G. Gegužinskas neiškentęs replikavo, jog pasikalbėjimas gali užsitęsti iki vakaro bei priekaištavo, kad daugelis klausimų nebuvo išsiaiškinta komitetų posėdžiuose.
„Tampi tarsi apgirtęs, kai pradedi studijuoti visus su atliekų surinkimu ir tvarkymu susijusius dokumentus bei skaičių primargintas lenteles. Rūpindamiesi atliekų tvarkymu, pamirštame miškuose, krūmuose išmestas šiukšles“, – emocingai diskusijas baigė „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Vladas Linkevičius.
„Jei projekto svarstymą nuspręstumėte atidėti, tai pasakykime, kad, pavyzdžiui, simbolinio pusantro euro sumažėjimo penkių asmenų šeimai 2025 metams nebus“, – prieš balsavimą abejojančius bandė įtikinti meras G. Gegužinskas. Tačiau ir tai nepadėjo. Prieš pateiktą sprendimo projektą balsavo 6, susilaikė 7 Savivaldybės tarybos nariai – visi opozicinių frakcijų atstovai. Prie susilaikiusiųjų prisidėjo ir dvi Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos atstovės Rasa Andžiuvienė bei Asta Simonaitė. Tad likusių 11-os valdančiosios koalicijos balsų neužteko.
Per diskusijas išsakytas mintis ir pasiūlymus bei paaiškinamajame rašte išdėstytas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas bei kitus statistinius duomenis paprašėme pakomentuoti sprendimo projektą rengusią Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiąją specialistę A. Lindienę. Apie tai – viename iš artimiausių „Darbo“ numerių.
