Pumpėnų vėjo malūnas, seniai tapęs šio krašto simboliu, yra unikali technikos paveldo vertybė, žavinti vietinius ir traukianti atvykėlius. Malūnas turi šviesią ateitį, nes žmonės tokiais statiniais domisi, nori juos pažinti iš arčiau, negaili laiko atvykti, užeiti į vidų. Trejetą metų trukusi restauracija avarinės būklės malūną prikėlė naujam gyvenimui, dabar jis atrodo geriau nei bet kada anksčiau.
Porą dešimtmečių malūnas liūdėjo apleistas ir nykus, lyg viename Maironio eilėraščių. Tik prieš kelerius metus viešosios įstaigos „Būk geresnis“ vadovas Arminas Vareika, vėliau stojęs prie Pumpėnų bendruomenės vairo, nusprendė pabandyti malūną išsaugoti. Idėjai karštai pritarė brolis Martynas. Bandymas pavyko. Derybos su senaisiais šeimininkais užtruko, tačiau 2020 metais malūnas po 75 metų pagaliau sugrįžo į pumpėniečių rankas.
Idėja išgarsėjo Lietuvoje
„Malūną su broliu Martynu įsigijome 2020 metų spalio 9 dieną, tuoj po mano gimtadienio. Tai buvo didžiulė dovana sau ir visai Pumpėnų bendruomenei. Teko sunkiai ir atkakliai dirbti, kol sutvarkėme dokumentus, pateikėme paraišką restauravimo finansavimui. Gavus paramą, tvarkybos darbai truko trejus metus. Man pačiam dar sunku patikėti, kad malūno restauracija baigėsi. Visa tai pavyko tik dėl didelio užsispyrimo ir noro išpildyti seną svajonę“, – idėjos pradžią prisiminė Arminas Vareika. Gražių žodžių jis negaili Pumpėnų ir viso Pasvalio krašto žmonėms bei bičiuliams, rėmėjams iš visos Lietuvos. Tai jų dėka pavyko pradėti darbus – sukaupti projektavimo darbams būtinas lėšas. Įspūdinga vardinių plytų įsigijimo akcija skambėjo šalies žiniasklaidoje kaip unikalus pavyzdys. Apie ją rašė ir mūsų laikraštis. Malūno rėmėjų sąrašas saugomas, viduje jam bus skirta garbinga vieta.
Pasibaigus restauravimo darbams malūnas atrodo gražiau nei ką tik pastatytas. Šiuolaikinės restauravimo technologijos, žinios apie architektūrą leido pasiekti rezultatų, kurie ne tik išlaikė pastato autentiškumą, bet ir pagerino jo estetinį vaizdą. Tvarkybos darbų projektą parengė UAB „Senamiesčio projektai“, darbus atliko vieni paveldo srities lyderių Lietuvoje UAB „Kriautė“ iš Panevėžio.
Malūnas buvo nereikalingas
Būta daug nuomonių dėl malūno amžiaus. Atrodo, spėlionėms pagaliau atėjo galas. Restauruojant pirmąjį aukštą pamatuose aptiktas žmogaus rankomis įspaustas įrašas „1925“. Tikėtina, kad tai yra tikroji statybų pradžios data. Šį „laišką ateities kartoms“ prieš šimtą metų paliko malūną mūriję vyrai arba pats šeimininkas. Malūno istoriją prieš kelerius metus surinko Vilniaus universiteto kraštotyrinės ekspedicijos dalyviai. Ekspedicijai vadovavo Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius, kurio tekstai buvo publikuoti interneto svetainėse bei žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“. Pasakojama, jog iš Kupiškio krašto į Pumpėnus atsikraustęs Jonas Kolalis apie 1925 metus pradėjo statyti vėjo malūną, darbai truko maždaug dvejus metus. Malūnas statytas už Kolalio Amerikoje užsidirbtus pinigus. Pirmasis malūnininkas buvo Jono tėvas, o vėliau – jis pats. Kolaliai turėjo nedaug žemės, pragyveno iš malūno, kuriame dirbo vienas arba du samdiniai. Lietuvą okupavus sovietams malūnas buvo nacionalizuotas, pats J. Kolalis ištremtas į Sibirą, kur ir mirė 1954 metais. Kolūkio valdomą malūną suko motoras, sparnų nebereikėjo, jie supuvo ir nukrito, šeštajame dešimtmetyje buvo įvesta elektra. Kai ir pats malūnas tapo nereikalingas, kolūkio valdžia nusprendė įrengti jame pobūvių salę. Buvo įdėta daug darbo atkuriant pastato išorę ir pritaikant vidų. Vis dėlto kolūkis iširo ir idėja iki galo liko neįgyvendinta. Apie 1992 metus malūną privatizavo didelių planų turėję verslininkai, atidarė jame kavinę „Senas malūnas“. Deja, po kelerių metų ji užvėrė duris… Užaugo nauja žmonių karta, per tą laiką nukrito sparnai, apeigos tiltelis, ištrupėjo mūras. Laikas buvo negailestingas malūnui, jis tapo avarinės būklės, reikėjo jį gelbėti nuo sugriuvimo.
Ar suksis malūno sparnai?
„Reikėjo iškuopti ir išvalyti visas patalpas, išardyti kadaise veikusios kavinės įrangą. Visuose penkiuose aukštuose senosios medinės sijos ir grindys buvo sutrešę. Kai darbininkai jas išardė, galėjome pasigrožėti atsivėrusiu malūno tūriu nuo žemės iki pat kepurės. Stengėmės išsaugoti kiek įmanoma daugiau autentikos. Vėliau darbai vyko pastato išorėje, buvo pastatyti pastoliai ir pradėtos tvarkyti sienos. Teko nušveisti senas plytas, pakeisti daugybę suirusių nuo laiko ir drėgmės, užtaisyti mūro siūles, tvarkyti pamatus. Daugiausia džiaugsmo teikė restauruotos malūno kepurės užkėlimas, apeigos tiltelio įrengimas bei naujų sparnų uždėjimas. Šios trys dalys statiniui grąžino tikro malūno vaizdą ir garbę. Ypač sparnai! Mano kartos žmonės malūno su sparnais jau nebeprisimena. Kiekvienas naujas sparnas sveria po dvi tonas, jie pagaminti naudojant šiuolaikines technologijas, iš specialios medienos, sustiprinti anglies pluoštu, kad nenulūžtų. Sparnai suprojektuoti taip, kad galėtų suktis. Bet apie tai kol kas negalvojame, viskas įmanoma, tam reikėtų didžiulių papildomų investicijų. Svajonės kartais pildosi. Nenustodami svajoti galbūt ateityje išsuksime ir sparnus…“, – šypsosi Arminas Vareika.
Elektrą gamins saulės jėgainė
Malūno plotas – virš dviejų šimtų kvadratinių metrų, aukštos lubos, storos sienos. Pastatas buvo skirtas miltams malti, o ne pramoginiams tikslams, todėl apšildyti visas erdves – dabar nemenkas iššūkis. Sklype greta malūno planuojama statyti saulės elektrinę, kuri malūną aprūpintų elektros energija, reikalinga galingai oras-oras šildymo sistemai. Šilumos siurbliai veikia oro energijos apsikeitimo principu – surenka šiluminę energiją iš lauko ir perduoda vidaus patalpoms, greitai, tolygiai ir efektyviai sušildydami dideles erdves. Vienas iš pagrindinių šios sistemos privalumų yra jos gebėjimas užtikrinti nuolatinę oro cirkuliaciją. Tai ypač svarbu siekiant išvengti drėgmės pertekliaus ir užkirsti kelią pelėsio atsiradimui.
Malūne išliko dalis autentiškų malimo įrangos konstrukcijų. Unikalus mechanizmas – galingas statvolis, kurį sukdavo malūno sparnai, o jis išjudindavo malūno girnas. Statvolis paprastai būdavo padaromas iš vientiso storo medžio. Penktasis aukštas – malūno stogas, vadinamas kepure. Ji buvo nukelta restauracijai, paskui vėl uždėta. Kepurėje tebėra pagrindinė įranga, didžiuliai, puikiai išsilaikę šimtamečiai mechanizmai, kadaise buvę varomąja malūno jėga.
Malūnas tarnaus žmonėms
Pasibaigus restauracijai laukia nauji iššūkiai, siekiant malūną pritaikyti visuomeninio pobūdžio veikloms. Žmonės dažnai domisi, kokia bus šio pastato paskirtis, kas vyks malūno viduje. Tai natūralu, nes istorinių pastatų pritaikymas dažnai kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Kol kas pastatas dar tuščias, drėgnas ir šaltas. Aktyviai ieškoma papildomo finansavimo patalpų šildymo, sanitarinių priemonių ir pan. įrengimui. Be šių patogumų jokia veikla negali būti pradėta.
Pasak A. Vareikos, malūnas turi tarnauti žmonėms. Planuojama sukurti edukacines erdves, kūrybines dirbtuves, užsiėmimuose akcentuoti malūno istoriją. Galbūt pavyks atgaivinti senąsias malūnininkystės tradicijas, prisimenant tikrąją jo paskirtį. Išmaniaisiais ekranais ir kitomis technologijomis bus bandoma atkurti malūno ir Pumpėnų miestelio istoriją. Sukaupta nemažai senųjų nuotraukų, teko pabendrauti su malūno statytojo anūku ir sūnėnu, kuriam dabar virš 90 metų. Jo prisiminimai apie vaikystę, žaidimus ir darbus malūne – tai papasakota ir užfiksuota gyvoji istorija. Idėjų malūno pritaikymui yra labai daug, netgi Kalėdoms ir kitoms šventėms. Svarbiausia, kad žmonės ateitų ir įsitrauktų į nekasdieniškas veiklas.
„Įrengsime nedidelę virtuvėlę. Planuojame įveiklinti visus malūno aukštus, vieną jų paskirsime parodoms. Mūsų tikslas – kad čia burtųsi Pumpėnų bendruomenė, vyktų kultūriniai renginiai, užsuktų lėtojo turizmo entuziastai ir malūnas visus metus būtų pilnas gyvybės. Tai būtų pirmoji turistų traukos stotelė. Stengsimės sustabdyti „Via Baltica“ magistrale lekiančius keliautojus. Kviesime sustoti pailsėti, pasinaudoti šalia malūno įrengta elektromobilių įkrovimo stotele. Malūnas taps vieta, kur galima įkrauti ne tik automobilio bateriją, bet ir „pasikrauti“ pačiam, praturtinti savo vidų – pailsėti, atsipalaiduoti, pabūti gamtoje, sužinoti daugiau apie vietos istoriją ir kultūrą“, – šviesiais ateities planais dalinasi VšĮ „Būk geresnis“ vedlys Arminas Vareika.
Malūno tvarkybos darbai kainavo apie pusę milijono eurų. Juos pavyko gauti iš Kultūros ministerijos paveldotvarkos programos. Ši programa finansuoja tik tuos darbus, kurie susiję su pastato vertingųjų savybių išsaugojimu, t. y. restauruojamos arba atkuriamos neišlikę autentiškos jo dalys. Kita vidaus ir išorės įranga, būtina norint teikti paslaugas, bus finansuojama iš kitų šaltinių, greičiausiai Vietos veiklos grupės projektų. Tam reikia dar apie šimto tūkstančių eurų.
Balsuokime už „Metų kraštiečius“
Jau netrukus Pumpėnų vardas vėl gali skambėti visoje Lietuvoje. Kad taip įvyktų, kiekvienas turime padaryti labai nedaug. Šiemet LRT Metų apdovanojimuose pirmą kartą bus įvertinti „Metų kraštiečiai“. Nominacija skirta pastebėti ir pagerbti asmenybę, bendruomenę ar organizaciją, miestelio iniciatyvą, auginančią Lietuvos regionus. Taip pat verslo, mokslo ir inovacijų lyderius, kurie šiais metais ryškiausiai prisidėjo prie mūsų šalies augimo, telkė visuomenę bendriems tikslams bei savo pavyzdžiu įkvėpė kitus. Apdovanojimų sąrašą sudarė LRT mokslo, sporto, kultūros, aktualijų žurnalistai. „Metų kraštiečių“ kategorijoje varžosi ir Pumpėnų bendruomenė. Atiduokime savo balsą jai! Balsavimas vyks iki gruodžio 9 dienos adresu: www.lrt.lt/projektai/apdovanojimai. Nugalėtojai paaiškės kitų metų sausio 4-ąją. Apdovanojimų metu bus įteiktos septynios Lietuvos žmonių išrinktos nominacijos.
