Menininkė Rūta Stonkienė, daugumos gerai žinoma Suokos pseudonimu, prieš keletą metų Puškonių kaime įsirengusi medžio dirbtuves, pati kuria ir etnografiniais raštais dekoruoja medines skrynias-kuparus. Ji viską daro savo rankomis – pasirenka ir įsigyja medienos, darbo instrumentus, dažus ir teptukus, pati pjauna, kala, meistrauja ir laužo stereotipus, jog gerais staliais gali būti tik vyrai. Rūta iš medžio gamina ne tik skrynias, bet kuria įvairias, originalias lauko dekoracijas, langų apvadus, inkilus, riša šiaudinius sodus.
medžio dirbtuves.Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Prie medžio apdirbimo staklių besidarbuojanti Rūta nesiliauja stebinti savo idėjomis. Besibaigiant spaliui ir lapkričio pradžioje ji surengė dvi edukacijas, pakviesdama moteris į medžio dirbtuves susikurti po lesyklėlę. Pasvalyje, Avižonio gatvėje nuomojamose patalpose Rūta dažniausiai dekoruoja savo skrynias. Vietos nedaug, todėl užsiėmimuose galėjo dalyvauti po keturias moteris. Kurdamos lesyklėlę, dauguma jų pirmą kartą rankose laikė suktuką, medvaržčius ir visus kitus staliams įprastus įrankius.
„Kodėl į medžio dirbtuves pasikviečiau tik moteris? Nes vyrai mano pamokymų neklausytų“, – pajuokauja Rūta ir kviečiasi mus į savo jaukias dirbtuves, kur po kelių valandų intensyvaus darbo, gerdamos arbatą, šnekučiuojasi trumpam atokvėpiui susėdusios moterys. Pailsėjusios jos tęsė pradėtus darbus ir gerokai užtruko, nes ką tik surinktas, nudažytas lesyklėles dar reikėjo dekoruoti akriliniais dažais, o raštus susikurti pačioms, pagal kiekvienos vaizduotę ar to vakaro nuotaiką. Savo pavyzdžių Rūta moterims nerodė specialiai, tuomet jos visos taptų panašios, nebeliktų originalumo.
„Norėjosi tokios edukacijos, kurioje pavyktų ką nors sukurti per vieną vakarą. Taip gimė lesyklėlės idėja. Iš pradžių svarsčiau apie medines dėžutes ir jų ruošinių gaminimą, tačiau, artėjant žiemai, pagalvojau, jog savo rankomis pasidaryti lesyklėles paukščiams – gerokai prasmingesnis darbas. Pasvalio rajono savivaldybės administracijai pavasarį paskirsčius lėšas nevyriausybinių organizacijų projektams, finansavimo sulaukė ir mano asociacijos „Suoka“ projektas, pavadinimu „Edukacinės dirbtuvės moterims nestereotipiškai“. Projekto lėšomis įsigijau edukacijai reikalingus įrankius. Medienos ruošinius gaminau pati, edukacijos dalyvėms iš jų reikėjo medvaržčiais sutvirtinti lesyklėlę, ją impregnuoti, nudažyti, o nudžiūvus dažams – dekoruoti ir uždengti stogą“, – pasakojo Rūta, grožėdamasi dar dažais kvepiančiomis lesyklėlėmis. Jai svarbiausia, kad kurdamas žmogus jaustųsi laimingas ir pailsėtų nuo kasdienybės.
Žmonės aktyviai domisi tokiais užsiėmimais, kviečiasi ją į kitus miestus, gruodžio pradžioje Rūta su skrynių edukacija keliaus į Panevėžį, vėliau jos lauks Klaipėda.
