Armėniškų dainos žodžių išmokė tėtis Arsenas ir senelis Hamlet

Jaunoji dainininkė Kotryna Ambarcumian su mama Skaidra, tėčiu Arsenu ir seneliu Hamlet. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Pasvalio muzikos mokyklos trečiokė ir Lėvens pagrindinės mokyklos ketvirtokė Kotryna Ambarcumian šiandien gerai pažįstama televizijos konkurso „Dainų dainelė“ gerbėjams.

Pasvalietė solistė armėnų kalba dainavo apie gimtinės ilgesį ir ją šnekinusiam „Dainų dainelės“ vedėjui Ignui Krupavičiui, taigi ir televizijos žiūrovams, Kotryna atskleidė, kad armėniškai išmokė tėtis ir senelis. 

– Armėnų kalba labai sunki, bet aš išmoksiu šią dainą, jog pamatyčiau, kaip tėtis verkia, – yra prisipažinusi Kotryna, kurios ilgesiu persmelkta daina sugraudino tėvelius, senelius, tetas ir kitus žiūrovus. – Labai norėčiau aplankyti Armėniją, kurioje nesu buvusi.

Kotryna Pasvalio muzikos mokykloje pirmiausia pradėjo mokytis fortepijono klasėje pas Neringą Klimavičiūtę. O kai atėjo į chorą, vadovė Daiva Garlauskienė pastebėjo, kad Kotryna turi sodrų raiškų balsą, todėl pasiūlė mokytis solinio dainavimo, ir štai jau dvejus metus mokosi pas Gemą Šinkevičienę. 

Būtent ši solinio dainavimo mokytoja paskatino „Dainų dainelei“ pasirinkti ir armėnų kūrinį dėl pačios Kotrynos armėniškų šaknų. 

– Suradau dainą, siunčiau žodžius į Armėniją Arseno pusbrolio žmonai, kad užrašytų lotyniškom raidėm, – mama Skaidra atskleidė, jog Kotryną nuotoliniu būdu mokė ir Norvegijoje dirbantis tėtis Arsenas, nulėkdavo ir pas Pasvalyje gyvenantį senelį Hamlet… 

Senelis Hamlet Ambarcumian, 1976-aisiais susituokęs su iš Šilutės krašto kilusia Irena Nausėdaite, iki 1993-iųjų gyveno Armėnijos sostinėje Jerevane. Jų šeimoje augo Arsenas, Kotrynos tėtis, ir Luiza, šiandien Londone privačiai mokanti groti pianinu. 

Beje, Hamlet neatskleidžia, kur 1975-aisiais sutiko lietuvaitę Ireną, tik šypsodamasis kartojo: 

– Paslaptis, sekretas… 

Jerevane gyvenusi jų šeima mokėjo ir bendravo armėniškai. Ir dabar nepamiršta, šia kalba tarpusavyje pasišneka. 

Kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius Ambarcumian šeima apsigyveno Pasvalyje, sūnui Arsenui buvo šešiolika metų, o dukrai Luizai – trylika. 

Kalėdinis vakaras Pasvalio muzikos mokykloje prie fortepijono duetu su vyresniąja sese Ugne.

2000-aisiais Luizai, pianistei, tuometės Lietuvos muzikos akademijos fortepijono specialybės antro kurso studentei, buvo paskirta Pasvalio krašto kultūros premija ir šia proga pakalbinta ji prisiminė: 

– Nuo gimimo iki trylikos metų gyvenau Jerevane, gerai mokėjau armėnų kalbą. Tiesa, pradžioje lankiau rusų mokyklą, bet vėliau einantieji į armėnų mokyklas ėmė iš mūsų šaipytis. Paskui rusų mokyklas uždarė ir mes lankėm armėniškas… Teta gyveno Pasvalyje. Mums patiko šis mažas miestelis. Ir anksčiau atostogaudavom pas giminaičius įvairiose Lietuvos vietose. Mane čia traukdavo. Be to, Armėnijoje buvo labai daug ekonominių problemų, gyvenimo sąlygos buvo be galo sunkios. Atvažiavę į Lietuvą matydavom, kad čia nėra taip baisu… 

– Luiza baigė tuometę Pasvalio 2-ąją vidurinę (Lėvens) mokyklą, o aš Lietuvoje nebesimokiau, dirbau su tėčiu batsiuviu, – prisimena Arsenas, šiandien Norvegijoje dirbantis statybose. 

Armėniją jis aplankė 2018-aisiais po 25 metų. Su žmona Skaidra keliavo dešimt dienų. 

– Su buvusiais klasiokais ryšys nutrūkęs, nes mūsų klasėje mokėsi vaikai iš viso pasaulio, daugiausia mišrių šeimų, – atskleidžia Arsenas. 

Jo tėtis Hamlet į Armėniją skrido po dvidešimties metų 2013-aisiais savo 60-mečio proga: 

– Ten dar yra draugų, giminaičių. Nors esam labai išblaškyti po pasaulį. Ir mano bobutė – Graikijos armėnė, o senelis – Turkijos armėnas. 

– Apie Turkijos armėnus žiūrėjau filmą „Vieversio lizdas“. Domiuosi armėnų istorija, stengiuosi įsigilinti, sukrečia jų tautos genocidas. Armėniškos giesmės, jų dudukas graudžiai skamba, liūdnos armėnų akys. Ir Arsenas, ir jo tėtis Hamlet – armėniškos dūšios, klausosi armėniškos muzikos. Kai keliavau po Armėniją, sužavėjo senosios bažnyčios, vienuolynai, – prisipažįsta Arseno žmona Skaidra, šakninė pasvalietė, iš Aukštikalnių, iš Zarembų ir Velžių giminės, dirbanti Pasvalio kultūros centre. 

O apie ką dainuoja Armėniją svajojanti aplankyti jų dukra Kotryna Ambarcumian? Štai „Dainų dainelėje“ nuskambėjusios armėniškos dainos lietuviškas vertimas: 

Ilgiuosi gimtinės, 
Tos tvirtovės karingų tėvų
Ir šventyklos švelnių mūsų mamų.
Saugok, Viešpatie,
Tėvynę, meldžiuosi
Ne savo valia
Su drąsia armėniška širdimi
gyvenu svetimoje šalyje
Sugrįšiu, atsiklaupęs apkabinsiu
Bijau, kad to vis bus
man per mažai.
Tave atiminėjo, vogė, griovė
vienuolynus, kolonizavo.
Tėvyne mano, gimtine mano,
savo ašarom nuplausiu kryžių
Meldžiu, pakviesk mane,
leisk man sugrįžt namo.
Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.