Auganti Pumpėnų gimnazija – geranoriškas komandos darbas

– Tai visos komandos darbas, – įsitikinęs Pumpėnų gimnazijos direktorius Alvydas Matuzevičius, kuomet sutarėm pasikalbėti apie šią augančią mokyklą. 

Ir prisiminėme, kaip 2000-aisiais rajono valdžios jau buvo nuspręsta, jog Pumpėnuose gimnazijos neliks, tačiau energingi, atkaklūs tėvai sukilo ir šį sprendimą turėjo pakeisti. 

Dabar vien Pumpėnų gimnazijoje mokosi 309 vaikai, o su Kalno, Kriklinių ir Mikoliškio skyriais – 357.

– Tiesa, buvo visko – ir mažėjimo, ir augimo, – pripažįsta direktorius. – 2008-ųjų krizė, krito gimstamumas ir maždaug prieš dešimtmetį teturėjom vos du šimtus mokinių. 

Tačiau šiandien ši gimnazija sutraukia ne tik Pumpėnų krašto vaikus, bet ir beveik šimtas važinėja iš Pušaloto seniūnijos, dvidešimt – iš Paįstrio, devyni – iš Pasvalio apylinkių, penki – iš Pasvalio miesto, trys – iš Panevėžio miesto. 

Pavyzdžiui, iš pirmos gimnazijos klasės (devintokų), lituanistės Laimos Noreikienės auklėtinių, nė vienas neišėjo. 

– Geriausia yra pačių vaikų reklama, ką vieni kitiems pasakoja, kokią žinią skleidžia. Atvažiuoja naujas mokinys iš Kauno, jaudinasi, kaip priims, ir jis džiaugiasi draugiškais klasės draugais, mokytojais, kurie ir vienam paaiškina, jei ko nesupranta. Mokiniams tai labai svarbu, – pastebi Pumpėnų parapijos klebonas, vienuolis argentinietis Domingo Avellaneda, gimnazijoje mokantis tikybos. 

Beje, jo kolega tautietis Juan Maria Randle moko ne tik tikybos, bet ir turi ispanų kalbos būrelį. 

O apskritai, ar netrūksta Pumpėnų gimnazijoje gerų specialistų? Juk dėl to dejuoja net didmiesčių mokyklos. 

– Pas mus dirba tik specialistai. Anglistų trūksta. Dvi važinėja iš Panevėžio, viena – iš Kyburių daugiau nei keturiasdešimt kilometrų. Gerai, kad rajono Savivaldybė mokytojams kompensuoja kelionės išlaidas. Iš Panevėžio važinėja ir matematikė, ir chemijos mokytoja. Tokie specialistai – aukso vertės. Fizikos moko pumpėnietis. Turim jauną muzikę, kuri taip pat gyvena Pumpėnuose. Bet ateity nežinau, kaip bus, – direktorius su kolegomis yra paskaičiavę, kad Pumpėnų gimnazijos pedagogų vidutinis amžius – 49 metai. 

Kaip pastebėjo fizinio ugdymo mokytoja Eglė Mickeliūnienė, kai nėra labai didelė gimnazija ir ne tokios gausios klasės, pedagogas gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui. 

Dėl to ir pati atmosfera draugiškesnė, šiltesnė. 

– Jeigu dabar kalbama apie įtraukųjį vaikų ugdymą su įvairiais specialiais poreikiais, tai pas mus tokių mokinių jau buvo ir anksčiau, – atskleidžia gimnazijos socialinė pedagogė Gražina Kiaunienė. 

Šiuo metu Pumpėnų gimnazijoje gausiausia aštuntokų klasė, kurioje mokosi trisdešimt vaikų. Trūksta tik vieno mokinuko, kad būtų galima skirti į dvi klases. 

Tačiau jau yra po dvi paralelias antrokų, trečiokų ir šeštokų klases. 

Stengiamasi, kad mokiniai įgytų ir daugiau žinių, ir būtų platesnis dalykų pasirinkimas. 

– Populiarėja ir profesinis mokymas, kurį gali rinktis vyresniųjų klasių gimnazistai. Praėjusiais mokslo metais aštuoni mokėsi traktorininko bei penki blynų kepėjų profesijos ir gavo baigimo pažymėjimus. Šiemet jau trisdešimt aštuoni mūsų gimnazistai rinkosi profesinius modulius – nuo kirpėjos, šukuosenų modeliavimo iki kavos ruošimo. Žinoma, nebūtinai gyvenime jie dirbs būtent pagal šią profesiją. Be to, populiarėja ir inžinerinės klasės, kai gimnazistai betarpiškai susipažįsta su įvairių įmonių darbu, – pasakoja Pumpėnų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lijana Kvedarienė. 

– Juk ir studentas galės kartu dirbti barmenu, nes jau išmanys, kaip profesionaliai ruošti kavą. Bet mes turime ne vien barmenų, – šypteli kunigas vienuolis Domingo ir atskleidžia, jog pumpėnietis yra pasirinkęs dvasininko kelią, dabar teologiją studijuoja Italijoje. 

– Taigi bendraujam ir su vienuolynu, ir su organizacija „Būk geresnis“ bei kraštiečiu Arminu Vareika, ir su kultūros įstaigomis. Tad Pumpėnai – jau ne taukuočių kraštas, – šmaikštauja gimnazijos tarybos pirmininkė, lituanistė Laima Noreikienė. 

– Kai atvažiavau, dar buvo taukuočių likučių, bet jau pamiršom, – juokiasi kun. Domingo.