Daugiausia pokyčių – gimnazijos trečiokams (vienuoliktokams)

Šiais mokslo metais Lietuvos mokyklose atnaujinamas ugdymo turinys. Pastarąjį kartą vidurinio ugdymo programos buvo atnaujintos 2011-aisiais, o pagrindinio – 2008-aisiais.

– Nors pokyčių tikrai reikėjo ir apie visų dalykų turinio atnaujinimą buvo kalbama, diskutuojama ne vienus metus, tačiau nerimo vis tiek labai daug. Jau išeidami vasaros atostogų, mokytojai turėdavo vadovėlius, kitas priemones, o dabar iki šiol jų nėra. Iš tiesų galėtų būti bent elektroninis variantas, – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Liukpetrienė, kuriai laikinai patikėtos gimnazijos vadovės pareigos, atskleidžia, jog galbūt teks dirbti pagal senuosius, kol gaus naujus vadovėlius, be to, yra paruošti ilgalaikiai ekspertų planai. 

Daugiausia pokyčių gimnazijos trečiokams (vienuoliktokams), tačiau programų turinys keičiasi ir pirmokams (devintokams), ir antrokams (dešimtokams).Trečiokams naujovė – nuo kovo mėnesio prasidedantys tarpiniai patikrinimai, kurių rezultatai sudarys 40 procentų brandos egzaminų įvertinimo. Tiesa, jeigu rezultatai netenkins, kitais mokslo metais galės perlaikyti, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą.

– Kadangi tarpiniai patikrinimai yra tarsi brandos egzaminų dalis, todėl juo labiau norime iš anksto žinoti ir ugdymo turinį, ir turėti naujus vadovėlius, – pripažįsta Loreta. 

Privalomi dalykai trečiokams – lietuvių kalba ir literatūra, matematika ir fizinis ugdymas. Visų jų šiemet pridėta po savaitinę valandą. Be to, dar pridedama pamoka planimetrijos (geometrijos) ir todėl matematikos daugėja nuo penkių iki septynių valandų. 

– Beje, ukrainiečiai, kurių praėjusiais mokslo metais mūsų gimnazijoje mokėsi šeši, savo šalyje po septynias savaitines matematikos pamokas ir turėdavo. Jų geros žinios, – sako gimnazijos vadovė. 

O fizinio ugdymo – dar viena valanda, taigi dabar jau trys, dėl aktyvumo, nes jaunimas per mažai juda. Kita problema, kad tas pamokas gimnazistai gerai lankytų. 

Taip pat yra penkios dalykų grupės, iš kurių po vieną privaloma pasirinkti. 

Iš gamtamokslinio ir technologinio ugdymo – biologija, chemija, fizika, o šiemet – dar ir informatika arba inžinerinės technologijos. 

Iš visuomeninio ugdymo – istorija, geografija, šiemet – dar ekonomika ir verslumas arba filosofija. 

Iš dorinio ugdymo – tikyba arba etika.

Iš užsienio kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių. 

– Pas mus ateina visi jau kitose mokyklose pasirinkę anglų. Kai kas – dar ir prancūzų, šiemet – tik trys iš Svalios progimnazijos. Iš mūsų gimnazijos į užtarnautą poilsį išeina kalbų specialistė Rasa Mikniuvienė. Prancūzų kalbos mokys Vida Chraptavičienė. Tačiau gaila, kad jau neturėsim ispanų ir lotynų mokytojo. Vokiečių kalbos moko Violeta Šernienė, – pasakoja Loreta Liukpetrienė. 

Iš meninio ugdymo dalykų šiais mokslo metais naujas medijų menas – platesnė filmų kūrimo sritis. Be to, menų grupėje galima rinktis dailę, muziką, šokį, teatrą arba taikomąsias technologijas. 

Nors iš minėtų penkių grupių gimnazijos trečiokai privalo pasirinkti mažiausiai bent po vieną dalyką, tačiau jie kartais renkasi ir daugiau. Tarkim, biologiją ir chemiją, fiziką ir informatiką, anglų ir vokiečių arba prancūzų… 

– Minimalus krūvis trečiokams – 25 savaitinės pamokos, o buvo – 28. Taigi net sumažėjo. O daugiausia pagal higienos normas – iki 35 pamokų, – paaiškina gimnazijos vadovė. 

Be to, dar papildomai galima rinktis kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, populiari psichologija. Gimnazistai taip pat renkasi papildomai mokytis biologijos, fizikos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų, o pasirinkusieji informatiką privalo kartu mokytis duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenų. 

– Mūsų gimnazijoje antrus metus galima rinktis profesinio mokymo programą. Esam sudarę sutartį su Vilniaus verslo ir svetingumo profesinės karjeros centru. Pernai aštuonios antrokės (dešimtokės) rinkosi picų kepimą, o septyniolika trečiokų (vienuoliktokų) – barmenų ir padavėjų mokymą. Baigusieji gavo pažymėjimą, kai kurie vasarą jau dirbo picų kepėjais, net Palangoje – barmenais, – atskleidžia Loreta. 

Dar viena naujovė gimnazijos trečiokams – privaloma ne mažiau kaip 70 valandų socialinės-pilietinės veiklos. Tiesa, ją reikia atlikti per dvejus mokslo metus. Tai dažniausiai savanoriavimas, pagalba ir savo bendruomenėje, įvairiuose renginiuose. 

– Kai kurie net du šimtus valandų lengvai surenka, o kitiems ir dešimt sudėtinga, – pastebi Loreta. – Iki šiol tik gimnazijos pirmokai ir antrokai turėjo atlikti po dešimt valandų socialinės-pilietinės veiklos. 

Taip pat nuo šių mokslo metų pirmokams (devintokams) naujas gyvenimo įgūdžių dalykas. Pusmetį po vieną savaitinę jo pamoką turės klasės vadovas. 

Šiais mokslo metais į Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją ateina daugiau nei šimtas pirmokų, taigi keturios paralelės klasės. Tiek baigė ir abiturientų. Iš viso šioje gimnazijoje mokosi per keturis šimtus mokinių.