Maršrutai derinami prie moksleivių poreikių
Kokie praėję metai buvo Pasvalio autobusų parkui? Kokie šiųmečiai planai ir svarbiausi siekiai? Tokius pagrindinius tradicinius klausimus pasižymėjau užrašų knygelėje, rengdamasis susitikimui su Autobusų parko direktore Giedra Andrijauske. Tačiau suplanuotą pokalbio planą kiek pakoregavo į redakciją užsukęs gyventojas, išsakęs savo nuomonę dėl rytinio ir popietinio autobuso maršruto iš Pasvalio į Porijus ir atgal. Anot anonimu panorusio likti asmens, autobusų grafiką reikėjo labiau derinti prie moksleivių poreikių. Vyriškis aiškino, kad septinta pamoka Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje baigiasi 14 val. 30 min., o autobusas į Porijus išrieda pusvalandžiu anksčiau.
Autobusų parko direktorė G. Andrijauskė nustebo išgirdusi minėtas pretenzijas. „Keista, kad autobuso maršrutą stengiamasi koreguoti redakcijos pagalba, o ne per Autobusų parką ar Švietimo ir sporto skyrių“, – stebėjosi direktorė. Ji priminė, kad prieš naujuosius mokslo metus ir jiems prasidėjus autobusų maršrutų grafikai derinami su Švietimo ir sporto skyriumi. Šis sunkus ir itin didelio kruopštumo reikalaujantis darbas tęsiasi iki pat spalio. Autobusų parko vadovė tikino, kad maksimaliai stengiamasi atsižvelgti į mokinių poreikius, o maršrutai, esant reikalui, gali būti koreguojami per visus mokslo metus. Juolab kad moksleiviai sudaro apie 70 proc. visų pervežamų keleivių. „Jei į kokios nors moksleivių grupės pageidavimus neatsižvelgta ir kyla problemų, reikia informuoti Švietimo ir sporto skyrių arba mus“, – toliau aiškino G. Andrijauskė. Baigdama pokalbį šia tema ji dar kartą patikino, kad atvira visiems pasiūlymams, kaip tobulinti maršrutus.
Nebegėda užeiti į autobusų stotį
Pasvalio autobusų parko vadove biržietė G. Andrijauskė tapo prieš trejus metus. Ne kartą esame rašę apie per tą laikotarpį pastebėtus teigiamus pokyčius autobusų parke, autobusų stotyje. Kalbantis su direktore, susidarė įspūdis, kad energingos vadovės ryžtas nė kiek nepriblėso. Juolab kad metinis finansinis balansas teigiamas. Tiesa, pašnekovė pripažino, kad jos užmojai kur kas didesni, nei leidžia finansinės galimybės. Skaitytojui primename, kad Pasvalio autobusų parkas priklauso Savivaldybei, tad visi veiklos planai derinami su jos vadovais.
Nors keleivių srautas kasmet mažėja, tačiau autobusų stotis išlieka viena svarbiausių Pasvalio ir visos Savivaldybės įvaizdžio dalių. Tad jos gerinimui skiriamas didelis dėmesys.
Pasakodama apie pernai nuveiktus darbus, direktorė G. Andrijauskė pasidžiaugė, kad autobusų stoties patalpas pagaliau pavyko „išvaduoti“ nuo nemalonaus kvapo. Teko į pagalbą pasitelkti „Pasvalio vandenų“ ir „Būtų ūkio“ specialistus. Pakeitus kanalizacijos vamzdžius, ilgus metus kankinusi problema buvo išspręsta. Stotyje įrengtas modernus mokamas tualetas. Į stoties patalpas nebekiša nosies į socialinį užribį nusiritę asmenys. Anksčiau jų priebėga buvo tapęs tamsus stoties užkaboris. Sutvarkyti stoties laiptai, neįgaliesiems įrengtas pandusas. Šie direktorės paminėti pernai įvykę pokyčiai suteikė stočiai jaukesnių spalvų. Kabinetuose įrengti kondicionieriai, taip pat – ir dispečerinėje, kur jo ypač reikėjo.
Viltingai nuteikia Pasvalio autobusų stoties atnaujinimo projektas, kurį Savivaldybė teiks per regiono plėtros programą. Direktorė viliasi, kad projektiniais pinigais bus sutvarkyta salė, atnaujintos skelbimų lentos, autobusų maršrutų tvarkaraščiai ir kt.
Kiek leido finansinės galimybės, pernai tvarkyta autobusų stoties aikštė – užlopytos asfalto skylės. Toliau tęsiama kova su savavališkai autobusų stoties teritorijoje automobilius paliekančiais pažeidėjais. Apie tai irgi esame rašę. „Šiandien (vasario 28 d. – aut.) policiją informavau apie šešis pažeidėjus, kurie, nepaisydami draudžiamojo kelio ženklo, įvažiavo į stoties teritoriją ir paliko automobilius“, – pasakojo G. Andrijauskė. Direktorė piktinosi, kad aikštėje palikti lengvieji automobiliai trukdo manevruoti dideliems autobusams ir kelia pavojų keleivių saugumui. Autobusų parko vadovė nemano, kad atkaklios pastangos išguiti nelegalus iš stoties prilygsta kovai su vėjo malūnais. Ji pastebinti teigiamus ženklus – apsimetančiųjų, kad „nematė“ draudžiamojo kelio ženklo, mažėja. Nedrausmingus vairuotojus baudžia policija, patruliuojantys pareigūnai taip pat dažnai užsuka ir į stotį.
Trūksta naujesnių autobusų
Bene didžiausias Pasvalio autobusų parko „achilo kulnas“ – modernesnių autobusų trūkumas. Šiuos metus bendrovė pradėjo turėdama 30 autobusų, iš kurių daugumai – jau keliasdešimt metų. Direktorė sakė, kad pernai baigti eksploatuoti 4 autobusai. Dar bent 8-ių laukia toks pat likimas. Kiekvienos darbo dienos rytą iš autobusų stoties išrieda 21 autobusas.
Autobusų parko vadovė aiškino, kad turima remonto bazė – minimali, o prisikviesti kvalifikuotus meistrus už nedidelę algą – misija neįmanoma. Kita vertus, morališkai ir fiziškai pasenusių autobusų nebeapsimoka remontuoti, nes tokių darbų kaina labai didelė. „Gerai, kad vairuotojai kantrūs, o keleiviai nėra reiklūs“, – sakė G. Andrijauskė. Iš 23-jų Pasvalio autobusų parko vairuotojų, jauniausiam – 44 metai, vyriausiam – 69. Šeši vairuotojai jau perkopę pensinį amžių. „Nors vairuotojų trūksta, kaip nors išgyvensime. Neseniai vieną pavyko susigrąžinti iš TOKS‘o“, – šyptelėjo direktorė.
Deja, pernai nepavyko įsigyti nė vieno autobuso. Direktorė puoselėja viltį, kad šiemet pavyks bent dviem maždaug 30 vietų autobusais šiek tiek atnaujinti sparčiai senstantį keleiviams skirtų pervežti transporto priemonių parką. Žinoma, tai priklausys nuo rajono valdžios požiūrio ir finansinių galimybių tapti lizingo ar paskolos garantu.
Pašnekovė pasakojo apie nuolat didėjančius reikalavimus keleiviniam transportui. Nuo lapkričio 1-osios įsigyjami autobusai jau turės būti pritaikyti neįgaliesiems. Aukštyn keliama ir aplinkosauginių reikalavimų kartelė – dyzeliniai varikliai turi neviršyti „Euro 6“ taršos standarto. „Net ir norėdami negalime pirkti senesnių nei 2017 m. pagamintų autobusų“, – toliau aiškino G. Andrijauskė.
Buvo šmėstelėjusi viltis per projektą įsigyti elektrinį autobusą. Tačiau svajonė greitai išgaravo sužinojus, kad elektrinis autobusas per metus turėtų nuvažiuoti ne mažiau kaip 30 tūkst. kilometrų. Tokio rodiklio neįmanoma pasiekti. Juolab kad nėra nė vieno tarpmiestinio maršruto. Pernai per užsakomąsias keliones pravažiuota tik 10 tūkst. km, iš jų 5 tūkst. – dviem naujesniais užpernai pirktais autobusais.
Sparčiai prastėjantys rajoniniai ir vietiniai keliai jau, galima sakyti, yra nacionalinė problema. Tačiau didžiausią stresą autobusų vairuotojai patiria riedėdami apledėjusias žvyrkeliais. Šiemet didžiausi techniniai incidentai fiksuoti Dagiuose ir Gulbinėnuose, kur nuo kelio nuslydo autobusai. Laimė, žmonių sužalojimų išvengta. Tačiau buvo apgadintos mašinos. Tokiais atvejais didžiuliu iššūkiu tampa pagalbos paieška. Autobusų parko direktorė G. Andrijauskė šiltus padėkos žodžius adresavo Krinčino seniūnui Gintautui Venskevičiui ir šiame miestelyje gyvenančiam ūkininkui, Savivaldybės tarybos nariui Remigijui Janušiui už pagalbą likviduojant techninę avariją Gulbinėnuose.
