pasaulį neleis nuobodžiauti. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Airijoje gimęs, o Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjęs spalio 31-ąją švenčiamas Helovinas, kurį kalbininkai siūlo vadinti Vaiduoklių švente arba Šiurpnakčiu, sparčiai leidžia šaknis ir Lietuvoje. Jei dar prieš kokius penkerius metus Helovinas retai kada peržengdavo didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusių pramogų klubų ribas, tai dabar vaiduokliškų vietų galima rasti visuose šalies regionuose.
Ideali vieta siaubui kurti
Viena iš jų – apie pusantro kilometro nuo Pasvalio nutolęs Vytartų dvaras. Vakare važiuojantieji iš Pasvalio į Vaškus turbūt atkreipė dėmesį į medžių apsuptyje stūksančio dvaro prieigose ir pačiuose rūmuose blyksinčias šviesas, tarsi kviečiančias užsukti į čia vykstantį pokylį. Tik ne bajorų – vienas už kitą šiurpesnių vaiduoklių – be rankų, kojų, galvų…
Vytartų dvare lankėmės antradienio vakarą, nes darbo dienomis tik nuo 17-os valandos pradeda rinktis vaiduokliškos puotos dalyviai. Išskaptuotuose moliūguose spindinčių švieselių takas nuvedė tiesiai prie girgždančių paradinių dvaro durų. Jas pravėrus – skambant paslaptingai muzikai nušvinta ant sienos iškabinti pasvaliečio Jurės Baliūno abstrakcionistiniai paveikslai.
Pradžia lyg ir nežada nieko baisaus. Tačiau pravėrus kitas duris prasideda… „Va, matot – lovoje guli mokyklos valytoja: be rankos, be kojos. Pernai fukteliu (senovinė rankinė valomoji mašina – aut.) valė grūdus ir netyčia įkišo ranką bei koją. Gal žinote, koks valytojos vardas?“ – klausia mus lydintis kaukėtas vaiduoklis. Ne iš karto sumoji, kad atsakymas slypi klausime. Taigi, personažo vardas – Valė. Tačiau šalia fuktelio lovoje drybsanti smarkiai sužalota Valė dar turi gyvybės – palietus pilvą garsiai pirsteli, išleisdama debesį dūmų, nuo kurių net akis pradeda graužti…
Kitoje vaiduokliškoje dvaro erdvėje įsikūrusi populiariojo vaiduoklių tramdytojo Karlsono, kuris gyveno ant stogo, rezidencija. Neapsigaukite – ant sienos rodomi animacinio filmo su simpatiškuoju Karlsonu epizodai yra tik apgaulinga tariamos ramybės priedanga. Nes staiga pro užuolaidas iššoka nedidukas vaiduoklis su… O su kuo – patys galite pamatyti atvykę.
Tai tik pora nedidelių epizodų iš pasivaikščiojimo po siaubo buveine virtusį Vytartų dvarą. Kiekvienas lankytojas, be abejo, išsineša savo įspūdžius. Juolab kad yra su kuo lyginti. Šių eilučių autoriui matytas vaizdas gerokai pranoko lūkesčius. Apleistuose dvaro rūmuose vaiduokliai jaučiasi kur kas geriau ir įtaigiau šiurpina lankytojus, negu, tarkim, iščiustytose erdvėse. Kai kurios sukurtos vaiduokliškos Vytartų dvaro erdvės priminė anksčiau vos ne kasmet prieš lapkričio 1-ąją per televiziją rodyto sovietinio siaubo filmo „Baubas“ epizodus, kur iš medinės cerkvės sienų lindo skeletai, velniai, raganos… Papildomą adrenalino dozę suteikia iš prietemoje skendinčių dvaro kambarių sklindančios dejonės, bruzdesiai, specialūs efektai ir, žinoma, lankytojus lydinčio vaiduoklio komentarai bei užduotys. Viena iš jų baigiantis ekskursijai – galimybė išbandyti „atsipalaidavimo stakles“…
Įdarbinta visa šeima
Antrus metus Helovino išvakarėse Vytartų dvaro savininkai Almantas ir Silvija Besakirskai ir jų vaikai – tuoj dešimtmetį švęsiantis Gustas bei ketverių metų dvynukės Jovilė ir Jogilė – vakarais įsikūnija vaiduokliais.
Pernai šeimai talkino draugai, o šiemet beveik visą vaiduoklių buveinę dvaro rūmuose įrengė savo jėgomis. Belieka tik stebėtis, kiek kruopštaus darbo įdėta – nes nėra taip paprasta visas dvaro erdves „apgyvendinti“ skirtingais vaiduokliais. Antrus metus Vytartų dvaro savininkai bendradarbiauja su Jure, kurio paveikslai vaiduokliškam pasivaikščiojimui suteikia papildomų ryškių spalvų.
Vytartų dvaro durys į paslaptingą žmogaus fantazijos sukurtą vaiduoklišką pasaulį darbo dienomis atvertos nuo 17 iki 22 val., o savaitgaliais ir per šventes – nuo 14 val. „Lapkričio 5 d. tikrai dar dirbsime, o toliau – žiūrėsime“, – sakė Vytartų dvaro savininkai. Daugiausia lankytojų sulaukiama savaitgaliais. Vaikai iki šešerių metų į paslaptingą vaiduoklių pasaulį įleidžiami nemokamai. Bet jų reakcija, anot Silvijos, būna labai skirtinga. Tad tėveliai, prieš vesdami savo atžalas į dvarą, turėtų jas nuteikti, kad tai tėra tik spektaklis, kurio bene labiausiai reikia suaugusiems.
