Meras nebebus Savivaldybės tarybos narys
Pusmetis liko iki kitų metų kovo 5 d. vyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų. Konstituciniam teismui išaiškinus, kad iki šiol galiojusi tvarka, kuomet tiesiogiai išrinktas meras buvo ir tarybos narys, prieštarauja Konstitucijai, Seimas šiemet priėmė atitinkamas šalies Pagrindinio įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Rinkimų kodekso pataisas.
Svarbiausia naujovė – tiesiogiai renkami merai nebegalės būti tarybos nariais. Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priiminės svarbiausius sprendimus, tačiau neturės savo vadovo. Savivaldybės tarybų posėdžiams pirmininkaus meras, neturėdamas balsavimo teisės. Sprendimų projektus rengs Savivaldybės administracija.
Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatyta galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Savivaldybės tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusmetį į vieną posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.
Dar viena įteisinta naujovė – merams suteikiama veto teisė. Savivaldybės vadovas galės motyvuotai grąžinti tarybai iš naujo svarstyti nutarimo projektą. Jis bus priimtas, jei balsuos daugiau kaip pusė visų Savivaldybės tarybos narių. Mūsų rajono Savivaldybės taryba mero veto galės atmesti mažiausiai 13- kos jos narių balsais (Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai). Tada meras dar turi galimybę kreiptis į Vyriausybės atstovą. Be abejo, toks procesas paralyžiuotų Savivaldybės tarybos ir mero veiklą. Tad realybėje sklandus tarybos, mero bei savivaldybės administracijos darbas priklausys nuo išrinktųjų politinės išminties ir sugebėjimo rasti bendrus sprendimus.
Nors meras tampa savivaldybės vykdomosios valdžios galva, administracijos direktoriaus pareigybė nepanaikinta, nebeliks tik jo pavaduotojo. Tačiau valdininkų nesumažės. Administracijos direktorių ir vicemerus – politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus skirs meras. Tiesa, vicemerų kandidatūroms turės pritarti Savivaldybės taryba. Mūsų rajono meras galės pasirinkti du vicemerus.
Ribojamos merų kadencijos
Rinkimų kodekse įtvirtinta svarbi naujovė, užkertanti kelią „amžiniems merams“. Nuo kitų metų tas pats asmuo meru galės būti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į merus gali kelti politinės partijos, komitetai bei savarankiškai pats asmuo. Pretenduoti į merus gali Lietuvos pilietis – nuolatinis savivaldybės, kurioje kandidatuoja, gyventojas. Siekti šio posto galima sulaukus 18 metų.
Jeigu rinkimuose savo valią pareikš ne mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų, išrinktu meru bus laikomas tas kandidatas, kuris užsitikrins daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių gyventojų pasitikėjimą. Jei į rinkimus ateis mažiau nei 40 proc. rinkėjų, norint iš karto tapti meru, reikia užsitikrinti ne mažiau kaip 1/5 visų į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Nė vienam kandidatui neatitikus minėtų kriterijų, ne vėliau kaip po dviejų savaičių pakartotiniame balsavime varžysis du kandidatai, per pirmą turą gavę daugiausia balsų.
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvausiančios politinės partijos, komitetai savo atstovus tarybose turės, jei surinks ne mažiau kaip 4 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų balsų, o koalicijos – ne mažiau kaip 6 proc. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkėjai gali balsuoti tik toje savivaldybėje, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
Jau rikiuojasi kandidatai į merus
toliau bandys gerinti ilgaamžiškumo savivaldos politikoje rekordą.
Viešojoje erdvėje jau šmėstelėjo kelių kandidatų į mūsų rajono Savivaldybės merus pavardės.
Ilgaamžiškumo rekordą savivaldybių lygmens politikoje toliau bandys gerinti dabartinis rajono vadovas Gintautas Gegužinskas. Gruodžio mėnesį 61-ąjį gimtadienį minėsiančio politiko kandidatūrą patvirtino praėjusį šeštadienį posėdžiavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos taryba. Per 2015 ir 2019 m. tiesioginius merų rinkimus G. Gegužinskas pergalę šventė jau pirmuosiuose turuose. 2015 m. jis sulaukė daugiau nei 57 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių palaikymo, o 2019-aisiais – kiek daugiau nei 50 proc. Mero postą su trejų metų pertrauka (2000–2003 m.) G. Gegužinskas užima nuo 1995 m. pavasario.
Ambicijų trečią kartą pakovoti dėl mero kėdės neatsisako Savivaldybės tarybos narė Neringa Trinskienė. 2015 m. kovo 1 d. vykusiuose rinkimuose ji liko trečia, surinkusi beveik 11 proc. balsų, 2019 m. rinkimuose – antra, gavusi beveik 21 proc. balsų. Abu kartus politikė mero rinkimuose rungėsi būdama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė. Kitąmet kovo 5 d. vyksiančiuose rinkimuose N. Trinskienė, kuriai šiemet sukako 45 metai, dalyvaus su Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos „Vardan Lietuvos“ vėliava.
į rajono vadovus Linas Kruopis.
Regionų partija į merus siūlo Savivaldybės tarybos narį Liną Kruopį. Tai irgi nebebus pirmasis 53 metų politiko bandymas pasiekti mero postą. Praėjusiuose rinkimuose L. Kruopis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs per 7 proc. balsų. Jo kandidatūrą buvo iškėlusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios jau nebėra politiniame partijų žemėlapyje.
Doda – socialdemokratų kandidatas į merus.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) mūsų rajono mero poste nori matyti 51 metų salotietį Viktorą Dodą. Daugiau nei 25 metus jis buvo rajono policijos komisariato pareigūnas, o dabar nuotoliniu būdu darbuojasi Policijos departamente. Vakar ryte telefonu kalbintas politikos naujokas minėjo, kad kandidatuoti į merus pasiūlė LSDP Pasvalio skyriaus pirmininkas, vicemeras Stanislovas Kiudis. V. Doda prisipažino, kad ilgokai svarstė, kol apsisprendė pasukti į politiką, nors ir nėra minėtos partijos narys.
„Žinoma, kad kandidatuosiu į merus“, – ryžtingai tarė Savivaldybės tarybos narys Igoris Malinauskas, kuomet pasiteiravome apie tolesnę politinę karjerą. 2019 m. pavasarį jis rajono mero rinkimų lenktynėse liko trečias, gavęs per 12 proc. balsų. Tuomet I. Malinauskas atstovavo Darbo partijai, o dabar – Ramūno Karbauskio vadovaujamai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ji savo kandidatus į merus tvirtins spalio viduryje ir 54 metų politikas, žinoma, tikisi palankaus verdikto.
2019 m. kovo 3 d. mero rinkimuose dalyvavo 6 kandidatai, tad panašaus skaičiaus pretendentų tikimasi ir kitų metų kovo 5-ąją.
Aidos GARASTAITĖS nuotraukos
