– Neteko girdėti apie pirmos pagalbos mokymus, skirtus būtent neįgaliesiems. Visi įpratę, jog jiems reikia pagalbos, o kad patys ją suteiktų, nepagalvojama, – problemą iškėlė joniškėlietė Simona Aglinskienė, su vyru Mariumi judantys neįgaliojo vežimėliais ir auginantys beveik dvejų metukų dukrelę. – Kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, sutvarstyti žaizdą, ką daryti, įgėlus bitei… Tokių žinių prireikia ir šeimoje, netikėtai ištikus bėdai, ir apskritai visi turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Dabar dešimt žmonių apstoję žiūri ir neatsiranda, kas išdrįstų padėti.
Simona pripažįsta, jog staiga ištikus nelaimei, neretai žmonės puola panikuoti, pasimeta:
– O mums, sėdintiems vežimėliuose, per pirmosios pagalbos mokymus, tarkim, laikant vairuotojo teises, niekas net nesiūlo prie manekeno prisiliesti. Žinoma, mes galime nors žodžiais pasakyti, kaip padėti, ką pirmiausia daryti. Tačiau ir patys sugebėtume suteikti pagalbą. Tik reikia mus paruošti ir duoti galimybę tai daryti.
Joniškėlietės nuomone, visiems turėtų būti privalomi pirmosios pagalbos mokymai, taip pat ir neįgaliesiems, judantiems su vežimėliais.
– Kaip mokyti neįgaliuosius vežimėliuose, pasirodo, nėra normatyvų visoje Respublikoje. Kadangi mūsų draugijos žmonės pageidavo, pasikvietėm Visuomenės sveikatos biuro specialistę, kuri geranoriškai sutiko pamokyti neįgaliuosius teikti pirmąją pagalbą, nors prisipažino, jog niekada to nėra dariusi, tiesiog anksčiau niekas nepageidavo, – atskleidė Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Virginija Kazlauskienė.
– Iš tiesų nėra reglamentuota, kaip mokyti teikti pirmąją pagalbą neįgaliuosius, ypač, kurie sėdi vežimėliuose, bet mes pabandysim, – prisipažino Visuomenės sveikatos biuro specialistė Birutė Kazilevičienė ir priminė nemokamą pagalbos telefono numerį 112. – Jeigu ir tektų palaukti, tik nepadėkit ragelio, nes vėl bus viskas iš naujo…
O rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė pastebi, kad užsienyje yra nustatyta, kaip mokyti teikti pirmąją pagalbą, tarkim, neįgaliuosius vežimėliuose:
– Juk jie ir pas mus vairuoja automobilius, motociklus, turi vairuotojo pažymėjimus, tačiau per praktinius pirmosios pagalbos kursus prašoma pabūti nuošaly: gal jums neprireiks. Bet tarp neįgaliųjų vežimėliuose yra ir stiprių, sportuojančių žmonių, tik jų judėjimo būdas kitoks.
Rajono neįgalieji ateityje ketina išbandyti, ar mūsų mieste patogu judėti su vežimėliais, ar visur galima privažiuoti.
– Druskininkuose vyko neįgaliesiems skirtas renginys, kuriame dalyvavo Gražvydas Kačerauskas, judantis vežimėliu, taip pat Vydmantas Bručas ir aš, – pasakoja Virginija Kazlauskienė. – Buvo siekiama įvertinti, kiek šis kurortas draugiškas neįgaliesiems ir ką dar reikėtų tobulinti.
Renginyje „Druskininkai – be ribų“ dalyvavo keturiasdešimt neįgaliųjų ir juos lydinčiųjų iš visos Lietuvos. Apsigyveno poilsio įstaigose ir sanatorijose, buvo pakviesti į orientacines varžybas, kur ne tik atliko smagias užduotis, bet ir įvertino, ar lengva žmogui su negalia judėti kurorto centre prie turistų pamėgtų vietų.
– Daug iš pirmo žvilgsnio nepastebimų niuansų. Pavyzdžiui, viešbučio kambaryje lova penkiolika centimetrų žemesnė už neįgaliojo vežimėlį ir tokiam žmogui čia jau reikia pagalbos. Arba tualeto durys neužsidaro, į dušą nepatogu patekti, – Virginija ir Vydmantas prisipažįsta, kad dar daugiau suprato keliaudami su Gražvydu, kuris juos į Druskininkus ir vežė. – O dabar bus įdomu, kaip Pasvalys pritaikytas neįgaliesiems…
