Gyvenimą liudijantys „deimančiukai“ (video)

Paulius Ramanauskas ir Jolita Šležaitė

Už šiuolaikinių savasties simbolių
kūrimą, už Pasvalio krašto kultūros
vertybių garsinimą „deimančiuko“
vardas suteiktas Krašto muziejuje
dirbantiems Pauliui Ramanauskui ir
Jolitai Šležaitei. Šių dviejų kūrybingų žmonių dėka ant senojo Pasvalio
tilto atsirado visų pamėgta Antanėlio
skulptūra, atstatytas partizanų bunkeris Žadeikių mieste, sukurta unikali Antanui Poškai skirta ekspozicija, sukurta gatvės meno galerija.
Apdovanojimą jauniesiems kūrėjams įteikė fotografo Vilhelmo Janiselio dukra Aldona Ulskienė, kurios šeima Pauliaus ir Jolitos dėka buvo įamžinta ant Pasvalio autobusų stoties sienos.


Darius Žiūra

Pasvalio krašto „deimančiuko“
vardas suteiktas menininkui, profesionaliam filmų, instaliacijų kūrėjui Dariui Žiūrai už kaimo žmogaus laiko kronikos kūrimą.
Apdovanojimą menininkui įteikė gimtojo Gustonių kaimo atstovai Juozapas Vasauskas ir dukra Violeta.
– Jisai paprastą žmogų parodė
gamtos apsuptyje. Ir ne tik Lietuvai,
bet ir visam pasauliui, – ceremonijos
metu sakė Violeta.


Petras Karoblis

Už tikrą lietuvišką prigimtį. Už tai, kad jėgų bei laiko užtenka ne tik žemei, bet ir prašančiam žmogui. Už tai, kad nepamiršta Dievo ir gyvendamas taikoje su Aukščiausiuoju skleidžia aplink save gėrį bei ramybę. Už visa tai „deimančiuko“ vardas suteiktas Girsūdų krašto ūkininkui
Petrui Karobliui.
Apdovanojimą Petro Karoblio žmonai (nominantas tą dieną buvo išvykęs) Gražinai įteikė Girsūdų bendruomenės narė Vitalija Zimkienė.


Linas Dobkevičius

Už gimtojo krašto garsinimą, už Pasvalio vėliavos kėlimą aukščiausiose pasaulio viršukalnėse „deimačiuko“ titulas atiteko pasvaliečiui Linui Dobkevičiui. Kadangi būtent tą dieną Linas kopė į vieną aukščiausių Didžiosios Britanijos viršukalnių, jam skirtą apdovanojimą atsiėmė mama Laimona Dobkevičienė. 

– Vaikams reikia duoti du dalykus – šaknis ir sparnus. Mano vyriausiasis sūnus – ypatingas. Visada jam kartoju – kur bekeliautum, keliauk visa širdimi. Didžiuojuosi savo sūnumi, – sakė ponia Laimona.


Paulius Liubertas

„Širdyje buvęs menininku, pasukai verslo keliu ir atradai jame save. Niekada nedirbai tik dėl pinigų, gal tai ir tapo tavo sėkmės garantu. Uždaras, vyriškas, nepalaužiamos valios, visada pilnas beprotiškų idėjų, virstančių nuostabiais kūriniais, mylintis gyvenimą, tikintis žmonėmis ir gerumu, niekada ant nieko nepykstantis, Tu išaugai tikru žmogumi, kuriuo žavisi dauguma…“ 

Tai eilutės jausmingo laiško, skirto Pauliui Liubertui. Jas jam parašė negalios kankinama sesuo Sigita, o susirinkusiesiems perskaitė mama Anzelma. 

Už alternatyvias ir visoje Lietuvoje nuskambėjusias verslo idėjas Pauliui Liubertui buvo skirtas Pasvalio krašto „deimančiuko“ vardas.


Dalia Klovaitė

– Mes kartu mokėmės, kartu dirbome, kartu valgėme juodą duoną (ir su druska, ir be druskos). Aš ją palyginčiau su obelimi, kurios gilios šaknys įleistos Biržų krašte, o žiedai ir sunokinti obuoliai atiteko Pasvalio krašto žmonėms, – šiuos žodžius Kiemėnų medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Janina Rindzevičienė skyrė savo kolegei Daliai Klovaitei. 

Už beveik pusę paaukoto amžiaus gelbėjant žmonių gyvybes ilgametei Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos slaugytojai Daliai Klovaitei suteiktas Pasvalio krašto „deimančiuko“ vardas.


Dovilė ir Živilė Kurauskaitė

– Jos buvo aktyvios ir ryškios Petro Vileišio gimnazijos gimnazistės. Labai puiku, kad ir dabar ryškiai gyvena bei yra pastebėtos ir įvertintos, – kalbėjo Dovilę ir Živilę Kurauskaites pristačiusi jų lietuvių kalbos mokytoja Regina Grubinskienė. 

Už visoje Lietuvoje girdimą pasvalietišką šneką, už radijo laidos „Pas Dovilę ir Živilę“ bei daugybės kitų projektų kūrimą „deimančiuko“ vardas suteiktas sesėms dvynėms Kurauskaitėms. 

Dėl netikėtai užklupusio koronaviruso sesės negalėjo dalyvauti ceremonijoje, tad apdovanojimą atsiėmė mama Vitalija. 

– Didžiuojuosi dukromis už jų drąsą, begalinį norą pažinti daug dalykų ir smalsumą, – sakė ponia V. Kurauskienė.


Tomas Gužauskas

Už pasvalietišką dvasią didžiajame automobilių sporte „deimančiuko“ vardas suteiktas daugkartiniam įvairių tarptautinių ralių nugalėtojui ir prizininkui, šiemet sėkmingai debiutavusiam prestižiniame Dakaro ralyje Tomui Gužauskui. Kadangi šiuo metu Tomas dalyvauja Afrikos žemyne vykstančiose varžybose, jam skirtą apdovanojimą pasiėmė mama Dalia Gužauskienė.


Kostas Butkus

– Ant scenos kviečiu man brangų žmogų, kuris sugeba spinduliuoti gėrį, gali suburti, kuris negaili savo energijos ir kas svarbiausia – nesitiki jokios grąžos, – kalbėjo Gitana Butkienė, šalia savęs kviesdama sūnų Kostą. 

Jam už Pasvalio kempingo ir senojo parko renesansą, už įvairių vaikų ir jaunimo iniciatyvų rėmimą, už beatodairišką pagarbą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms, už tikėjimą Pasvaliu buvo suteiktas „deimančiuko“ vardas.


Inga Dilienė

Sunkiai tvardydama emocijas ukrainietė Natalija Tichonova-Matiukas pasakojo apie patirtą karo siaubą bei dėkojo pasvaliečiams ir visai Lietuvai už jos tautiečiams ištiestą pagalbos ranką.

Pasiekti Pasvalį Natalijai padėjo joniškėlietė Inga Dilienė. Tačiau šios ukrainietės istorija – tik vienas fragmentas Ingos gerų darbų sąraše. Daugiau nei prieš metus feisbuke sukūrusi grupę „Dalinkis gerumu“, šiandien ši veikli moteris padeda šimtams sunkiai gyvenančių vaikų ir šeimų ne tik Pasvalyje, bet ir visoje Lietuvoje. 

Už beatodairišką savęs dalinimą kitiems Ingai Dilienei suteiktas Pasvalio krašto „deimančiuko“ vardas.


– Noriu padėkoti už gerumą, su kuriuo susiduriu ir Pasvalyje, ir Lietuvoje. Kai buvo paskelbta, jog renkama humanitarinė pagalba Ukrainai, žmonės pradėjo plūste plūsti. Nežinojome, nei ką sakyti, nei kaip atsidėkoti. Norėjosi tiesiog kiekvieną apkabinti. Prieš daug metų, važiuodama į Lietuvą, aš galvojau – kaip man pasisekė, aš suradau „deimantą“ – savo vyrą. Laikui bėgant, pradėjus dirbti, aš pamačiau, jog aplink mane – daugybė „deimančiukų“. Jie sėdėjo suoluose ir savo kitatautei mokytojai šypsojosi nuoširdžia, šviesą spinduliuojančia šypsena. O dabar aš suprantu, jog patekau į tikrą „deimantų kasyklą“. Jūs visi esate „deimantai“. Tai jaučiu aš. Tai jaučia ir visa Ukraina. Ukrainiečiams esate gerumo, užuojautos, pagalbos, tautiškumo, pagarbos pavyzdys. Dabar taip bus visada. Ačiū jums už tai! – susirinkusiesiems dėkojo mokytoja Liudmila Gertienė.


Aidos Garastaitės nuotraukos


Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.