Puiki žinia! Iš Pumpėnų kilusi Greta Matuzevičiūtė pateko tarp šešių, gausiančių ASSIST (liet. Amerikos vidurinių mokyklų tarptautiniai studentų ir mokytojų mainai) organizacijos, remiamos Kazickų Šeimos Fondo (toliau – KFF (angl. Kazickas Family Foundation), stipendiją ir ateinančiais mokslo metais keliaus į Friends (liet. draugų) mokyklą Baltimorėje. Kalbėjomės su pačia Greta bei Arminu Vareika, taip pat iš Pumpėnų kilusiu, KFF atstovu.
Arminą džiugiai nustebino, kad konkursą laimėjo ir jo kraštietė, apie šios dalyvavimą jis iki tol nė nežinojo. Vyras atstovauja KFF programai „Jaunimas gali“ (angl. Youth can), skleidžiančiai žinią, jog nepaisant to, iš kur esi kilęs, kokia tavo šeimos padėtis – gali viską. Šie žmonės sportu, padedami specialistų, šiuo atveju – trenerių, siekia autoritetu bei suteikdami saugias sąlygas, įkvėpti jaunimą siekti savo svajonių, pasitikėti savimi, užtikrinti pagrindą būti visaverte savo krašto galia, kad ir kokios bebūtų jų dabartinės galimybės. Tai galioja ir kalbant apie dalyvavimą ASSIST programos konkurse – anot Armino, vaikai dažnai nedrįsta užpildyti paraiškų, netiki savo šansais laimėti. Rengiami susitikimai, ypač su vaikais iš mažesnių miestelių, norint padrąsinti ryžtis dirbti dėl savo tikslų, nebijoti pradėti juos įgyvendinti. „Jaunimas Gali“ išlaiko ryšį su jau grįžusiais iš mainų alumnais, kasmet susitinka Kazickų rezidencijoje Vilniuje. Vyras dalinasi įspūdžiu apie ASSIST programos dalyvius – jie pastebimai drąsesni, laisvai vartoja užsienio kalbą, nebijo dalintis idėjomis. Norima įtraukti į veiklą jau gavusius stipendiją, jais be galo džiaugiamasi ir tikimasi, kad šie nori dalyvauti savo šalies gyvenime, jį praturtinti.
Greta šiemet baigė 10-ą klasę Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje. Programomis, kurios suteikia galimybę mokytis užsienyje, ji domėjosi jau senokai:
– Dar progimnazijoje norėjau išvažiuoti mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas, bet visos programos reikalavo tą daryti 9, 10, arba 11 klasėje, tad nusprendžiau palaukti gimnazijos. 5-oji gimnazija ilgai bendradarbiauja su programa ASSIST, tad pradėjusi mokytis šioje gimnazijoje iškart žinojau, kad bandysiu laimę būtent čia.
Paraišką Greta pateikė 2018-aisiais. Konkursui reikėjo parašyti esė, gauti rekomendacijas iš mokytojų, mokyklos vadovo, pateikti pažymius bei užpildyti klausimyną internete. Po kelių savaičių mergina buvo pakviesta į kitą etapą – žinių patikrinimo testą, vėliau ir į trečią – interviu. Kai kurių pokalbių teko klausytis ir Arminui. Jis pastebėjo, kad čia vertinamos ne tik akademinės žinios, bet stengiamasi pažinti patį žmogų, suprasti, ar jis savarankiškas, turi lyderio savybių, geba prisitaikyti, yra pasiruošęs sudėtingoje, netikėtoje situacijoje priimti sprendimą. Tam užduodami sukti, išmušantys iš vėžių klausimai, verčiantys greitai, spontaniškai mąstyti. Anot Gretos: –
Pokalbio metu visi buvo nuoširdūs, kūrė malonią atmosferą. Interviu metu sulaukiau įvairiausių klausimų, nuo pastebėjimų apie mano esė iki psichologinių galvosūkių.
– Kokių turi lūkesčių, kokių baimių? Kaip manai, ar labai skirsis mokymais ten ir čia, kokiems iššūkiams, ar kaip tik – atokvėpiui, esi pasiruošusi?
– Kol kas neatsirado didesnių baimių, mėgstu į viską žiūrėti pozityviai. Bet galbūt dar nesusitaikiau su mintimi, jog išvažiuoju. Tad, manau, baimės „išlįs“ paskutinėmis minutėmis. Ateinantiems metams stengiuosi nekelti per daug didelių lūkesčių. Turbūt viskas, ko tikiuosi, yra įgyti patirties ir sukurti daug prisiminimų. Jei jie bus geri – puiku, jei nelabai, tai vis vien yra patirtis. Be to, juk iš klaidų mokomės. O mokymasis ten ir čia labai skiriasi. Tai, manau, bus pagrindinis iššūkis.
– Ar buvai susitikusi su jau grįžusiais iš JAV pagal ASSIST mainų programą? Kokie pasakojimai privertė ruoštis išbandymams, kokie nuramino?
– Neseniai vyko susitikimas su jau grįžusiais iš JAV moksleiviais. Jų pasakojimai tikrai nuramino. Man užteko tik pamatyti, kokie jie yra laimingi ir kupini džiaugsmo žmonės. Jie laisvai kalba, yra drąsūs. Pasakojo įvairių istorijų bei puikiai atsiliepė tiek apie Jungtines Amerikos Valstijas, tiek apie savo mokyklas, tiek apie ASSIST programą.
– Kiek žinome, mokykla mainams parenkama pagal Tavo asmenybę, tad kuo galvoji JAV užsiimti?
– Savo laisvalaikį Lietuvoje leisdavau įvariai. Lankiau „DofE“ žygeivių būrelį, dalyvaudavau debatauose, savanoriavau, žaidžiau tinklinį, šokau, prisidėdavau prie mokykloje vykdavusių renginių, lankiau jaunimo grupę, dalyvaudavau įvariuose konkursuose. Mano mokykla JAV siūlo gana daug užklasinės veiklos. Aš pasilikau šokius, tinklinį bei savanoriavimą, bet taip pat žaisiu lakrosą. Nors tai man nepažįstamas sportas, visada smagu išbandyti ką nors naujo. Į JAV Greta išvyksta rugpjūčio viduryje:
– Su visa grupe pirmiausia skrendame į Bostoną, į ten vyksiančias orientation (liet. mokinaims skirtas laikas susipažinti su vieta, aplinka…) O tada visi jau pasuksime savais keliais. Džiugu, kad šioje kelionėje esu ne viena – iš mano mokyklos šiais metais patekome net trys. Tai be galo retas atvejis, visos tuo labai džiaugiamės. Tėvai ir draugai taip pat džiaugiasi. Nors ir šiek tiek liūdna atsisveikinti dešimčiai mėnesių, visi be galo palaiko.
– Ačiū Gretai ir Arminui. Didelės sėkmės bei saulėto vėjo!
