Namišių krašto bendruomenė visus kviečia į paros trukmės šimto kilometrų žygį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Viso žygio metu bus nešama Lietuvos vėliava.
– Žygio pradžia Vasario 16-osios, penktadienio, vidurdienį Saločiuose. Po šv. Mišių ir dalyvių registracijos, skambant Lietuvos bažnyčių varpams, išeiname 12.30 val. Žygio pabaiga – vasario 17-osios 13 valandą Namišių kaime. Dalyviai maršrutą įveikia pėsčiomis estafetės būdu, ėjimo tempas – penki kilometrai per valandą, – paaiškino Namišių krašto bendruomenės pirmininkė Aušra Šamelienė, o žygis buvo pradėtas organizuoti, kai šiai bendruomenei dar vadovavo Gražina Skujienė.
Organizatoriai pageidauja, kad žygeiviai registruotųsi iš anksto tel.: 8 615 93 441 (Aušra), 8 615 99 413 (Egidijus). Tačiau registracija vyks ir per visą žygį, išskyrus tamsųjį paros metą.
– Tuomet eis tik iš anksto užsiregistravę dalyviai pavienių žygeivių grupėje pagal mūsų sudarytą grafiką. Kiekvienas pats renkasi sau priimtiną žygio maršruto dalį, derindamas su organizatoriais, – toliau aiškina bendruomenės pirmininkė.
Numatytas šimto kilometrų žygio maršrutas: Saločiai–Deveitoniai–Namišiai–Manikūnai–Nečionys–Tetirvinai–Puodžiai–Sokai–Žilpamūšis– Žadeikoniai–Gripkeliai–Saločiai– Šakarniai–Bajorėliai–Dagiai–Namajūnai–Kiemėnai–Kyburiai–Kupriškis–Gineikiai–Nairiai–Gineikiai– Vaškai–Šileikoniai–Bejėnai–Titkoniai–Payslykis–Žvirbliniai–Velžiai– Velželiai–Velžiai–Namišiai.
Žygio dalyviai iki 16 metų turi būti su tėvais, kiekvienas žygeivis atsako už savo daiktus ir sveikatą, pasirūpina tinkama apranga ir avalyne, privalo turėti atšvaitą, žibintuvėlį, šviesą atspindinčią liemenę.
Šis žygis bus ir fizinės ištvermės, ir bendrystės išbandymas, taip pat ir savo krašto istorijos pažinimas, koks gyvybingas buvęs mūsų kaimas, kiek garsių asmenybių jis išauginęs.
Žygeiviai pasieks Namajūnus, kur įamžintas politiko, diplomato, pulkininko Kazio Škirpos atminimas. Jis čia gimė 1895 metų vasario 18-ąją ūkininkų šeimoje. Dvidešimtmetis baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, o vėliau pasuko kariškio keliu. Kazys Škirpa pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę, jam buvo suteiktas Pirmojo savanorio kūrėjo vardas. 1918-ųjų rudenį jau parengė savanorių šaukimo projektą, o tų pačių metų pabaigoje imasi labai svarbių Vilniaus miesto komendanto padėjėjo pareigų.
Beje, 1919 metų sausio 1-ąją būtent Kazio Škirpos vadovaujami savanoriai ant Gedimino kalno pilies pirmą kartą iškėlė Lietuvos trispalvę. Ir iki šiol sausio 1-ąją švenčiama Vėliavos diena, per kurią iškilmingai pakeičiama Trispalvė. Virš Gedimino pilies plevėsavusi Lietuvos vėliava prieš penkerius metus buvo įteikta ir Saločių Antano Poškos mokyklai. Šioje pagrindinėje mokykloje ji gražiai saugoma. Taip prasmingai susipynė mūsų krašto praeitis ir dabartis…
Dar vieno nepriklausomos Lietuvos karininko gimtinę žygeiviai aplankys Švokštoniuose, netoli Nairių kaimo. 1894 metų vasario 13-ąją Švokštonių dvare gimė būsimasis karininkas Antanas Juozapavičius. Tėvai buvo nuomininkai, ūkininkauti nesisėkė ir 1901 ar 1902 metais šeima persikėlė į Rygą. Antanas Latvijos sostinėje ir mokėsi, vėliau išvyko į Maskvą, baigė karo mokyklą… 1918 metų birželį grįžęs į Lietuvą, Antanas Juozapavičius paskiriamas krašto apsaugos ministro adjutantu. Pirmajam pėstininkų pulkui persikėlus į Alytų, buvo jo vadas.
1919 metų vasario 13-ąją, savo gimimo dieną, Antanas Juozapavičius žuvo ant Alytaus tilto pakirstas bolševikų kulkos. Jis buvo pirmasis karininkas, žuvęs kovose dėl nepriklausomybės…
Žygio dalyviai aplankys Gripkelių kaimą, netoli Saločių. Spaudos draudimo metais čia gyveno labai aktyvūs knygnešiai, o 1903-iaisiais gimė garsusis keliautojas Antanas Poška…
Artėjant prie Namišių, žygeiviai užsuks į Velžių vienkiemyje išlikusią Jasėnų giminės sodybą. Čia keroja plačiašakis ąžuolas, kurį 1918 metais pasodino ūkininkas Jonas Jasėnas atkurtos nepriklausomybės proga. O prieš 25 metus šioje sodyboje buvo palaiminta atminimo lenta, skirta jo broliui prelatui Kazimierui Jasėnui, parašiusiam monumentalų trijų tomų veikalą „Visuotinė meno istorija“, gyvenusiam ir dirbusiam Latvijoje…
O kaip kilo idėja surengti būtent tokį žygį? Aušra pripažino, kad tai daugiau jos vyro Egidijaus mintis:
– Šeimoje tiesiog filosofavom, jog Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga gal reikėtų organizuoti žygį. Idėja pasidalinom su bendruomenės, kultūros namų žmonėmis. Visi kartu pradėjom fantazuoti, planuoti, kol nutarėm estafetės būdu per parą nužygiuoti simbolinį šimtą kilometrų. Juk sakoma, kad vienybėje jėga! Tuomet sudarydami maršrutą pirmiausia rėmėmės keliomis svarbiausiomis vietomis, kuriose įamžintos mūsų krašto asmenybės: Tetirvinuose – aviatoriaus Vytauto Lapėno, Gripkeliuose – keliautojo, antropologo, rašytojo, žurnalisto, esperantininko Antano Poškos, Namajūnuose – diplomato, pulkininko Kazio Škirpos, Nairiuose (Švokštoniuose) – karininko Antano Juozapavičiaus, Velžiuose (Velželiuose) – kunigo, prelato, dailėtyrininko Kazimiero Jasėno…
Taip žygio maršrutas nusidriekia per tris palatvės seniūnijas – Saločių, Namišių, Vaškų. Beje, ir šio krašto žmonių gyvenimai buvo labai susiję su kaimyne Latvija. O ir po istorinio žygio Namišiuose koncertuos svečiai iš Bauskės, bendras koncertas pavadintas „Lietuviškų dainų ir latviškų šokių pynė“…
Visą parą žygio dalyvius lydės automobilis.
Užsiregistravusiems žygeiviams Namišiuose bus įteikti vardiniai žygio „Nešu vėliavą per praeitį į ateitį“ diplomai.
– Jau yra keturiasdešimt užsiregistravusių žmonių. Ne tik vietinių, bet ir iš Šiaulių, Panevėžio. Vieni ketina įveikti dvidešimt, trisdešimt kilometrų, kiti nueis kilometrą ar kelis šimtus metrų. Juk čia svarbiausia bendrystės, vienybės idėja, – įsitikinusi Namišių krašto bendruomenės pirmininkė.
