Turbūt niekam nekyla abejonių, kad miesto viešieji tualetai – dalykas rimtas. Jų būklę galima įvardinti netgi savotiškais tvarkos ir kultūros lygio indikatoriais. Pasvalio miesto seniūnijai priklauso keturios vietos, kur karaliai vaikšto pėsti – du biotualetai Smegduobių parke ir paplūdimyje prie Lėvens pagrindinės mokyklos, iš sovietinių laikų likusi mūrinė tupykla senajame Pasvalio parke ir prieš kelerius metus duris atvėręs modernus tualetas su metaliniais klozetais ir kriaukle Nepriklausomybės gatvės pradžioje, prie buvusios špitolės.
Pirmieji du tualetai veikia tik šiltuoju metų laiku, o dabar užkalti lentomis. Neskaičiuojant vieno kito užklystančio prašalaičio, parke stūksančio mūrinio namelio pernai prireikė tik Šiaurės Lietuvos chorų festivalio dalyviams ir žiūrovams.
Na, o dėmesį atkreipti į miesto centre esantį viešąjį tualetą paskatino vienos pasvalietės telefono skambutis į redakciją. Moteris su mažamečiu vaiku Kalėdų išvakarėse dalyvavo šv. Mišiose Pasvalio bažnyčioje. Per pamaldas, po dešimtos vakaro, mažylį prispyrė gamtiniai reikalai. Mama suskubo sūnų vesti į prie pat bažnyčios esantį viešąjį tualetą. Tačiau jo durys buvo užrakintos. „Tai kokia gi yra viešojo tualeto paskirtis? Valdžia juk žinojo, kad Kalėdų išvakarėse bažnyčioje bus pilna žmonių. Galbūt vakarais reikia užrakinti, tačiau tokiomis išskirtinėmis dienomis, manau, kad durys turi būti atviros“, – svarstė moteris.
Nors ant raudonų plytų pastato yra nedidelė medinė lentelė su raidėmis WC, tačiau tai, kad čia galima užsukti reikalui esant, toli gražu žino ne kiekvienas nedidelio miesto gyventojas. Tuo netrukome įsitikinti antradienio rytą Vytauto Didžiojo aikštėje pasiteiravę keturių praeivių. Jie tik pečiais gūžčiojo išgirdę klausimą apie viešąjį tualetą miesto centre. Tiesa, pora kalbintų žmonių patarė eiti į Kultūros centrą arba Savivaldybės administracinį pastatą. Centrinėje miesto aikštėje, išskyrus minėtą lentelę ant pastato, nėra jokio kito informacinio ženklo, nurodančio, kur yra viešasis nemokamas tualetas.
Vakar viešojo tualeto reikalais kalbėjomės su Pasvalio seniūnu Kęstučiu Mitru ir šią vietą valančia kapinių prižiūrėtoja Danute Jakubauskiene. Šiai darbščiai moteriai pirmiausia turime būti dėkingi už tai, kad užėjus į tualetą nereikia patiems žiaukčioti ar raudonuoti prieš miesto svečius.
Miesto vadovas paaiškino, kad nakčiai tualetą pradėta rakinti dėl įkyraus įnamio. „Broniukas bando paversti viešąjį tualetą savo „butu“, nes įsigudrino čia nakvoti. Ant šildomų grindų pasitiesė čiužinį, pradėjo džiauti rūbus“, – pasakojo seniūnas K. Mitras. Nedidelio ūgio benamį, dažniausiai besisukinėjantį prie vieno didelio prekybos centro, turbūt jau pažįsta ne tik pasvaliečiai.
Savaime suprantama, žmogus, pamatęs tualete ant čiužinio drybsantį benamį, skubės kuo greičiau uždaryti duris. Seniūnas minėjo, kad savo jėgomis ir policijos pagalba ne kartą buvo bandoma iš tualeto iškrapštyti neprašytą svečią. Tačiau naktimis jis vėl sugrįždavo. Galų gale baigiantis metams Broniukas su visa manta buvo iškrapštytas, o tualeto durys nakčiai pradėtos rakinti.
Kitos dienos rytą į darbą atėję miesto ir apylinkių seniūnijų darbuotojai prie administracinio pastato durų rado paliktą smirdinčią „bombelę“…
Tualetą prižiūrinti D. Jakubauskienė minėjo, kad dažnai tenka kuopti apdergtas patalpas. Ji ir seniūnas K. Mitras stebėjosi kai kurių žmonių liguistu potraukiu laužyti, griauti, apšnerkšti. Tuo tarpu elektros lemputės iš tualeto dingsta vos ne kiekvieną dieną. „Kol apdergtas tualetas tvarkomas, jis būna užrakintas. Praėjusią savaitę kažin kokie nevidonai nusiaubė Smegduobių parke esantį biotualetą“, – toliau pasakojo seniūnas. Jis patikino, kad dabar miesto centre tualetas uždaromas tik tuomet, kai nedelsiant reikia likviduoti piktadarių paliktus pėdsakus. Pasvalio vadovas sutiko, kad miesto centre trūksta informacijos apie šią reikalingą vietą ir pažadėjo pasirūpinti, jog ji atsirastų.
