Viena po kitos miestuose ir miesteliuose įžiebiamos Kalėdų eglės primena, kad artėja gražiausios ir viltingiausios metų šventės – šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Sakoma, kad tai stebuklų metas. O jais, kaip žinoma, labiausiai tiki vaikai. Tad nuo mūsų, suaugusiųjų, sumanumo, organizacinių sugebėjimų ir geros valios priklauso, kiek tų svajonių išsipildys. Prieš septynerius metus, 2010-aisiais, startavęs vilniečių sukurtas projektas „Vaikų svajonės“, tapo vienu populiariausių kalėdiniu stebukladariu vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių kalėdinių dovanėlių negali tikėtis iš pačių artimiausių žmonių. Minėto projekto internetinėje svetainėje rašoma, kad Viešoji įstaiga „Vaikų svajonės“ yra tarpininkas tarp Lietuvos savivaldybių socialinių darbuotojų, kurie rūpinasi socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais, ir geros valios žmonių, kurie nori įgyvendinti šių vaikų svajones. „Mes suteikiame galimybę vaikų svajonėms būti išgirstoms ir pastebėtoms, o geraširdžiams ir socialiai atsakingiems žmonėms – galimybę prisidėti prie pilietiškos ir neabejingos visuomenės kūrimo, išpildant vaikų svajones“, – teigia projekto sumanytojai.
Praėjusią savaitę Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centre susitikę su Pasvalio šeimos gerovės centro vadove Jurgita Venskiene ir projekto koordinatore mūsų rajone Rita Vasiliūniene kalbėjomės ne tik apie „Vaikų svajones“, bet ir apskritai apie labdaringų kalėdinių akcijų vajų.
„Prieš septynerius metus, 2010-aisiais, dirbdamos Vaikų dienos centre pradėjome teikti profesionalias kompleksines socialines paslaugas, nuo 2013 metų jau tiesiogiai dirbame su „Vaikų svajonėmis“, – pasakojo J. Venskienė. Jos kolegė R. Vasiliūnienė paaiškino, kaip veikia vaikų svajonių pildymo mechanizmas. Artėjant didžiausioms metų šventėms projekto organizatoriai išsiunčia į savivaldybes kvietimus prisidėti prie šios akcijos. Jos sėkmę lemia darnus komandinis darbas, kurio svarbiausios grandys yra projekto koordinatorius Savivaldybėje, informaciją apie kalėdines vaikų svajones renkantys asmenys ir svajonių pildytojai.
Duomenis apie vaikus, augančius socialinės rizikos ir sunkiai besiverčiančiose šeimose pateikia projekte „Vaikų svajonės“ sutikusios dalyvauti seniūnijų socialinės darbuotojos. Šiemet pasisiūlė talkinti 13 socialinių darbuotojų, deja, ne iš visų seniūnijų. „Gal žmonės pavargo ar prarado motyvaciją, nes tai daug laiko atimanti veikla. Be to, už pastangas ne visada ir dėkingumo sulauki“, – svarstė J. Venskienė. Akcijos dalyviai taip pat yra Grūžių vaikų globos direktorės pavaduotoja Loreta Petrauskienė ir šiemet pavasarį duris atvėrusio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio vaikų dienos centro vadovė Jūratė Gintautienė.
Projekto koordinatorė R. Vasiliūnienė pasakojo, kad anksčiau „Vaikų svajonių“ organizatoriai tikrindavo, ar svajonės atitinka nustatytus kriterijus. Vaikai patys rašydavo svajones, kurios nuskenuotos būdavo siunčiamos į Vilnių. Vėliau svajones į projekto internetinę svetainę talpindavo jų koordinatoriai savivaldybėse, o šiemet tą gali daryti jau ir projekte dalyvaujančios socialinės darbuotojos. Tam, kad kalėdinės svajonės neliktų rožinėmis, „Vaikų svajonių“ organizatoriai šiemet nusprendė nustatyti jų finansines lubas. Taigi svajonė savo finansine išraiška negali viršyti 60 eurų sumos. Taip pat nelemta išsipildyti svajonėms, kurias, organizatorių manymu, reikėtų priskirti prabangos prekėms. Šiai kategorijai galima priskirti, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus. R. Vasiliūnienė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią šių metų naujovę – net ketveriais metais, nuo 14 iki 18-kos metų, kilstelėta kalėdinių dovanų gavėjų amžiaus cenzo kartelė.
Tuo tarpu socialinių darbuotojų misija nesibaigia tik vaikų svajonių surinkimu ir jų paviešinimu internetinėje svetainėje, nes dar reikia ir dovanas išvežioti. Tiesa, patys projekto organizatoriai nori, kad kuo daugiau svajonių pildytojų patys asmeniškai vaikams jas įteiktų. Anot „Vaikų svajonių“ sumanytojų, taip vaiko svajonė ne tik paverčiama realybe, bet ir parodomas asmeninis dėmesys jam, kurio nepakeis jokios materialinės dovanos. Pašnekovės papasakojo, kad prieš metus pirmą Kalėdų dieną jos lydėjo į vieną šeimą iš Kauno atvažiavusius geradarius. Tą dieną kaip tik buvo vaiko gimtadienis, tad sunku žodžiais nupasakoti, kokį džiaugsmą patyrė gavęs išsvajotą dovanėlę ir pabendravęs su ja atvežusiais žmonėmis. Tačiau nemaža dalis svajonių pildytojų pageidauja likti anonimais. Tokiais atvejais dovanas po namus išvežioja socialinės darbuotojos arba jas galima atsiimti Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centre, Nepriklausomybės g. 2. Tokiu adresu dovanas atveža prieš kelerius metus prie akcijos prisijungusi siuntų pervežimų kompanija DPD.
Pašnekovės prisiminė, kad prasidėjus „Vaikų svajonių“ projektui, kelerius metus buvo galima pervesti pinigus į parapijos sąskaitą, o darbuotojos pačios pirkdavo dovanas. Galima tik įsivaizduoti, kokį titanišką darbą turėdavo nuveikti parapijos Vaikų centro darbuotojos ir jų negausus talkininkų būrelis. Juolab kad toks svajonių pildymo būdas būdavo populiarus, ypač tarp užsienyje gyvenančių geradarių.
Didelę šios altruistinės veiklos patirtį turinti Pasvalio šeimos gerovės centro vadovė pastebėjo, kad vaikų svajonės keičiasi. Anksčiau vaikai kur kas dažniau prašydavo žaislų, o dabar dažnai didžiausia dovana tampa žieminiai batai ar striukė. J. Venskienė ir R. Vasiliūnienė pastebėjo, kad tokie dažni vaikų nevaikiški pageidavimai byloja skurdo didėjimą, pirmiausia toli nuo Savivaldybės centro įsikūrusiuose atokiuose kaimuose. „Ne iš vieno geraširdžio svajonių pildytojo girdėjome įspūdžius apie vaikų nesumeluotą džiaugsmą gavus, pavyzdžiui, naujus žieminius batus. Tą vaikų džiugesį suprantu, nes pati ne kartą esu mačiusi, kaip per šalčius vaikai vaikšto apsiavę apiplyšusiais sportiniais bateliais“, – kalbėjo R. Vasiliūnienė. Vaikai lieka vaikais – jie slapčia viliasi gauti ir tai, ką turi jų bendraamžiai. Dabar, pavyzdžiui, ypač madingi šviečiantys LED batai. Tačiau kaimiškuose rajonuose gyvenančių vaikų svajonės yra paprastesnės nei didmiesčiuose gyvenančių jų bendraamžių. „Kalbėjau su savo kolegėmis iš Kauno vaikų dienos centro. Jos minėjo, kad dabar vaikai pageidauja naujausių iPhonų“, – sakė J. Venskienė. „Vaikų svajonių“ organizatoriai stengiasi, kad visos vaikų kalėdinės svajonės išsipildytų. J. Venskienė prisiminė, kad prieš kelerius metus nesulaukusi vienos svajonės pildytojo žadėtos dovanos – kompiuterinio žaidimo, pati turguje su kolege ją nupirko.
Prieššventiniu laikotarpiu iš televizijos ekranų sklindanti socialinė reklama kviečia aukoti, pradedant „Maltiečių sriubai“, baigiant Prezidentės remiamai akcijai „Knygų Kalėdos“. Ar labdaringų akcijų gausa neužgožia pačios šventės esmės? „Iš tikro, gali susidaryti įspūdis, kad nepriteklių prispaustam žmogui tik prieš Kalėdas reikia sočiai pavalgyti ir padoriai apsirengti. Atvertę tinklalapį „Vaikų svajonės“ pamatysite, kad nemažai vaikų Kalėdas ir Naujuosius metus nori pasitikti apsiavę žieminius batus ir vilkintys šiltas žiemines striukes. Atėjus vasarai jiems reikės kitų rūbų ir kito apavo, kuomet jau nebus labdaringų akcijų“, – pastebėjo J. Venskienė.
Tačiau kaip ten bebūtų, Kalėdos vaikams pirmiausia asocijuojasi su dovanomis ir slaptų lūkesčių išsipildymu. „Ne paslaptis, kad socialinės rizikos šeimose ant stalo svarbiausią vietą užima buteliai alkoholio ir užkanda. Tuo tarpu visa tai matantys vaikai geriausiu atveju girdi neblaivių tėvų pažadus apie dovanas. Tačiau kitą dieną paprastai jie užmirštami ir užburtas ratas vėl sukasi. Todėl ir norisi vaikams iš tokių šeimų suteikti kalėdinę viltį“, – sakė R. Vasiliūnienė. Primename, kad ją galima išpildyti atsivertus internetinį tinklalapį www.vaikusvajones.lt
