Ūkininkai, seniūnai, rajono vadovai neseniai buvo susitikę su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir šalies Susisiekimo ministerijos atstovais: pasikalbėti apie galimas problemas dėl mūsų rajoną kirsiančios „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Neseniai įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.
Pasvalio krašte geležinkelio vėžė kirs 608 žemės savininkų sklypus, jai tiesti bus paimta 322 hektarai privačios ir 34 hektarai valstybei priklausančios žemės. Iš viso į žemės paėmimo projekto apimtį patenka 2586 hektarai žemės, kitaip tariant, iš tokio ploto minėtus 322 hektarus paėmus visuomenės poreikiams, likusi tų pačių sklypų žemė ribosis su paimtąja.
– Jei mūsų svečiai galvoja, kad mes čia susirinkom pasidžiaugti, jog matysime per savo žemę lekiančius greituosius traukinius, jie klysta, – sakė susitikimo iniciatorius, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis. – Geležinkelio vėžė skaudžiai palies daugelio ūkininkų gyvenimus, yra dar daug neaiškumų bei klausimų, tad atsakymus į juos šiandien ir norėtume išgirsti.
Ties kelius, statys viadukus
Į Pasvalį atvykę UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas bei Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius irgi tikino siekią kartu su ūkininkais aptarti, kaip palengvinti artėjantį žemės išpirkimo procesą, kad jis būtų sklandus ir kuo mažiau skausmingas.
– Kiekvienas sklypas, kuris pateko į specialųjį paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, Nekilnojamojo turto registre turi žymą. Toks sklypas negali būti parduodamas, atidalijamas ir pan. Tačiau jame ūkininkauti, deklaruoti pasėlius ir gauti ES išmokas bus galima iki pat paėmimo dienos, – teigė Mantas Kaušylas.
UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas minėjo, jog kiekvieną žemės savininką, iš kurio žemė bus paimta visuomenės poreikiams, turto vertintojai registruotu laišku informuos, jog yra pradėta rengti turto vertinimo ataskaita. Su kiekvienu savininku jie susitiks asmeniškai ir vietoje apžiūrės išperkamos žemės sklypą. Su parengta turto vertinimo ataskaita žemės savininkas turės susipažinti per 15 dienų ir, jei matys, jog yra netikslumų, galės reikalauti, kad klaidos būtų ištaisytos. Jei žemės savininkas nesutiks su parengtu žemės paėmimo aktu, ginčas bus sprendžiamas teisme.
Pasvalio krašte pirmuosius geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus numatoma pradėti 2021 metais, o geležinkeliui tiesti reikalingą žemę planuojama išpirkti iki kitų metų pabaigos.
Per mūsų rajoną geležinkelio vėžė drieksis 50 kilometrų, bus pastatyta trylika viadukų, nutiesta apie pusšimtį kilometrų vietinės reikšmės kelių, skirtų privažiuoti prie ūkininkų sklypų, taip pat jungiamųjų kelių. Dar iki planuojamos geležinkelio linijos statybos pradžios 400 hektarų plote žadama rekonstruoti melioracijos sistemas, kad, pradėjus statybos darbus, jos išliktų nepažeistos. Ten, kur geležinkelis kirsis su melioracijos grioviais, bus įrengtos pralaidos.
Vietinės reikšmės automobilių keliai, kuriais važinės geležinkelį tiesianti technika, iki statybos darbų pradžios bus sustiprinti ir pritaikyti sunkiojo transporto eismui, o baigus tiesti geležinkelio liniją – suremontuoti. Beje, naujiems privažiavimo ir jungiamiesiems keliams įrengti papildomai prireiks dar apie 50–100 hektarų žemės, kuri iš savininkų irgi bus paimta ir išpirkta visuomenės poreikiams.
Viadukai planuojami įrengti vidutiniškai kas penkis kilometrus tose vietose, kur naujoji geležinkelio linija susikirs su valstybinės reikšmės bei didesnio eismo intensyvumo vietinės reikšmės automobilių keliais. Ten, kur juos įrengti būtų neracionalu, numatomi nauji jungiamieji ar privažiuojamieji kelia iki artimiausio viaduko.
Pažadėjo, jog sankcijų nebus
Kaip bus kompensuojama už per statybas pažeistą neišpirktų sklypų dirvožemį? Svečiai iš Vilniaus tikino, jog visus statybos darbus numatoma atlikti išpirktų ir suformuotų geležinkelio linijos sklypų ribose. Tokių sklypų plotis – nuo 40 iki 100 metrų. Vis dėlto, jei bus pažeistas ir neišpirktų sklypų dirvožemis, nuostolius privalės atlyginti rangovas.
Susitikime dalyvavę ūkininkai abejojo, ar viskas iš tiesų eisis taip sklandžiai. – Įsivaizduokit situaciją: ūkininkas dalyvauja Europos Sąjungos paramos projekte, investuoja savas lėšas, yra paėmęs kreditą iš banko. Ir štai sulaukia žinios, kad jis praras dalį savo žemės. O juk ES paramą gaunantys ūkininkai turi daug įsipareigojimų, kurių nevykdant gresia Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijos, – priminė ūkininkai.
Visą straipsnį skaitykite 2017-06-08 „Darbe“
