Oi koks triukšmas kilo vakar namuose, kai paaiškėjo, kad kažkoks niekadėjas pradangino paskutines Zosytės mieles. Visada stebiuosi, kiek daug žodžių gali per minutę ištarti jos maža burna. Minėjo Sodomą, Gomorą, šaukėsi arkangelus ir šventuosius, tačiau mielės taip ir neatsirado. Neišdrįsau pasakyti, kad visą pakuotę sunaudojau šventam reikalui – skruzdėms naikinti. Nors šiluma dar nelepina, rudosios jau šeimininkauja šiltnamyje. Patikimiausias būdas jas sunaikinti – paimti didelį šaukštą mielių, jas ištrinti su cukrumi bei šlakeliu vandens ir sudėjus masalą į pusiau pravertas degtukų dėžutes, išdėlioti jas skruzdžių pamėgtose vietose. Apie šį būdą pasakojo Girniūnuose gyvenantis švogeris Anupras. Suderėjome: jei receptas padės – aš jam du maišus miežių, jei skruzdės neišnyks – jis man rudenį dovanos du maišus „El Mundo“ – naujos veislės bulvių. Kelmai dideli, gausiai derantys (viename kere vidutiniškai 14 gumbų). Be to, „El Mundo“ atsparios marui ir ypač skanios šviežios. O svarbiausia – minkštimas geltonos spalvos. Tai reiškia, kad šalia mano mėgstamos Zosytės keptos karkos bus ir spalvota, apetitą žadinanti bulvių košė.
Skruzdės – dar ne didžiausia bėda. Prieš kelerius metus rudenį tręšiant daržą ir gėlyną kartu su mėšlu papuolė pjuvenų. Pasirodo, tai pati palankiausia terpė veistis karkvabalių lervoms. Pernai šios bjaurybės taip „sutvarkė“ Zosytės braškyną bei mano ypatingųjų morkų lysvę, kad nervai neatlaikė ir šiemet nusprendžiau stoti į principinę kovą. Iškėliau tris inkilus (paukščiai – natūralūs karkvabalių priešai) ir nuvažiavęs į ūkinių prekių parduotuvę nusipirkau dirvos priedą, kuris efektyviai kovoja su kurklių ir karkvabalių lervomis. Balandis pats geriausias metas kovoti su šiais niekadėjais, tad tikiuosi, jog mano investicijos atsipirks.
Vakar susiginčijau su kaimynu, kuris ilgai ir nuobodžiai įrodinėjo, jog balandžio mėnesį nėra ko „kišti pirštų į žemę“.
Kol jis dėstė savo tinginystės filosofiją, palei tvorą pasodinau dešimt bulvinių saulėgrąžų, vadinamųjų topinambų. Balandį pats laikas sodinti šiuos daugiamečius, daugiau kaip 2 m aukščio užaugančius augalus. Tik nepamirškite gumbus užkasti į 10 cm gylį vienas nuo kito paliekant 30 cm atstumą.
Dėdę Juzę kalbino Marius URBA
Visą straipsnį skaitykite 2017-04-13 „Darbe“
