– Patys vaikai norėjo spektaklio, atėjo ir pasakė: „Mes norim kažko ekstraordinaraus“. Taigi ko nors nepaprasto, ypatingo, – Vaškų kultūros namų vadovas Mindaugas Garalevičius prisiminė, nuo ko prasidėjo jų krašto jaunimo dramos studijos spektaklio „Ryklio rūmai“ pastatymas.
Mindaugas susitiko prieš kelerius metus į gimtąjį Vaškų kraštą, į Kupriškio vienkiemį grįžusį literatūros ir teatro žmogų Vitalijų Šopį, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete studijavusį lietuvių kalbą, literatūrą ir režisūrą. Jis ir pasiūlė tokią absurdo komediją, parašytą pagal Kosto Kubilinsko „Ryklio rūmus“.
– Kai perskaičiau pirmąkart, man tas kūrinys su politiniais prieskoniais nepatiko, iš tiesų atrodė kažkokia nesąmonė, – prisipažino vėliau šį spektaklį režisavęs Mindaugas Garalevičius. – Paskui dar skaičiau, pradėjau įsivaizduoti personažus. Skaičiau vaikams, ir jie ėmė komentuoti.
Režisierių net nustebino, kaip greitai jaunimas išmoko tekstą – tarsi savaime, be pastangų. Eiliuotas tekstas nesunkiai įsimenamas.
– Nors parodijuojantis gyvenimišką balą – ne tik politiką, bet galima pažvelgti ir į kaimynus, pažįstamus. Tai – Vitalijaus seniai rašytas diplominis darbas, tačiau kvaili dalykai nesikeičia. Jaunimas priėmė šį žaidimą. Juk ir gyvenimas yra žaidimas, – svarsto Mindaugas. – Šiame spektaklyje net patys veikėjai – absurdo rinkinėlis: baloje gyvenantis ryklys, varlę valgantis vėžys…
Vis dėlto Mindaugas neslepia, jog jam statyti tokį spektaklį buvo sunku:
– Vaikams teko paprastai aiškinti, ką šie tekstai reiškia. Ir kostiumus kūrusi Vilma Ulskienė stebėjosi, kokį čia „briedą“ darau. Bet vaikai tas nesąmones priima natūraliai. Juk kuo didesnė durnystė, tuo energingiau viešina, deda į feisbuką.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2017-03-09 „Darbe“