Šiemečiame, jau 26-ajame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame Lietuvos laisvės gynėjams, žuvusiems per 1991 metų kruvinojo sausio įvykius, atminti dalyvavo rekordinis bėgikų skaičius. Prie starto linijos stojo apie 6500 žmonių, į Vilnių suvažiavusių ne tik iš visos Lietuvos – beveik 200 jos miestų ir miestelių, bet ir iš trylikos užsienio šalių. Jie sostinės gatvėmis įveikė devynių kilometrų ilgio bėgimo trasą: nuo Antakalnio kapinių, kur palaidoti Lietuvos laisvės gynėjai, iki televizijos bokšto – jų žūties vietos. Be gausios minios Lietuvos bėgikų, pagarbos bėgime dalyvavo daug sve- čių iš užsienio: Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Švedijos, Gruzijos, Ispanijos, Belgijos, Japonijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Portugalijos, Čekijos, Italijos.
Prieš startą bėgimo organizatoriai, kariškiai, Lietuvos ir užsienio diplomatai bei kiti renginio svečiai padėjo gėlių ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų, o po finišo – prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
Bėgikų, įveikusių „Gyvybės ir mirties kelią“, gretose buvo ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai bei JAV kariai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje ir Vokietijoje. Drauge su jais bėgo JAV pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras John L. Gronski. Daugiausia bėgikų delegavo Japonijos ambasada. Trasą įveikė ir pats ambasadorius Toyoei Shiguda.
Į daugiatūkstantinę bėgikų minią įsiliejo nemažas būrys pasvaliečių – bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubo „Vėtra“ atstovų, Pasvalio 7-osios kuopos šaulių.
Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mities keliu“ – nevaržybinis, jame nėra nugalėtojų ir prizininkų. Visi jo dalyviai, sėkmingai įveikę 9 km nuotolį, apdovanojami simboliniais atminimo medaliais. Vyriausias šiemečio bėgimo dalyvis buvo Lietuvos šaulių sąjungos atstovas, gimęs 1937 metais.
Kaip ir kasmet, renginio organizatoriai įsteigė nominacijas gausiausiai pagarbos bėgime dalyvavusiems kolektyvams. Pačiu gausiausiu kolektyvu pripažinta Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuota pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Iš viso Lietuvos kariuomenei atstovavo per tris tūkstančius karių iš 25 dalinių.
Toma GIEDRYTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2017-01-21 „Darbe“.
