Šiuomet apskritai teigiamai rašyti apie vandenį yra gana rizikingas dalykas. Ne tik žemdirbiai, daržovių augintojai meldžia aukščiausiojo ar kitų gamtos jėgų, kad pagaliau dangus užsisiūtų ir leistų nuimti tai, ką dar galima išgelbėti. Tačiau šios publikacijos tema – ne apie patvinusias upes, palaukėse ir soduose telkšančias balas, o apie vieną didžiausių mūsų turtų, be kurio neįmanoma gyvybė – geriamąjį vandenį. Taigi ne veltui romėnų patarlė byloja: „Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį“.
Praėjusio ketvirtadienio popietę rajono Visuomenės sveikatos biuras pakvietė į metus laiko trukusios „Pasvalio rajono bešeimininkių artezinių gręžinių tiekiamo vandens kontrolės programos“ rezultatų aptarimą. Juos pristačiusi visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jovita Mikalajūnienė priminė programos priešistorę. Pernai vasarą Vaškų seniūnijos Iciūnų kaimo bendruomenės susitikime su valdžios atstovais gyventojai pasiskundė prasta geriamojo vandens kokybe ir prašė imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai taisyti. Taigi programos idėja nebuvo sugalvota valdininkų kabinetuose, o atsirado, kaip sakoma, „iš apačios“. Pirmiausia Savivaldybės administracija pateikė Visuomenės sveikatos biurui vandens tiekėjų sąrašą. Kadangi vandens tyrimai nepigiai kainuoja, šiemet gauta lėšų iš Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Projekto vadovė J. Mikalajūnienė minėjo, kad ne iš karto pavyko surasti už vandenvietes atsakingus asmenis, tad pagalbos kreiptasi į seniūnus.
„Svarbiausi programos tikslai buvo šie: kontroliuoti bešeimininkių vandentiekio įrenginių tiekiamo vandens kokybę, atliekant cheminius, mikrobiologinius tyrimus ir apie jų rezultatus informuoti visuomenę. Siekiame, kad kaimo vietovėse esantys bešeimininkiai vandens gręžiniai būtų oficialiai įforminti ir paskirti už jų priežiūrą atsakingi asmenys“, – sakė projekto vadovė J. Mikalajūnienė. Įgyvendindamas šią programą Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiavo su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, rajono Maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centru, UAB „Pasvalio vandenys“, seniūnijomis. Šiemet per birželį ir liepą geriamojo vandens mėginiai paimti iš Titkonių, Norių, Stačiūnų, Vilkagirio, Iciūnų, Dagilynės, Daniūnų, Saudogalos, Šakarnių, Žadeikonių, Kubiliūnų, Manikūnų kaimuose esančių gręžinių. Pagal programą tyrimai buvo numatyti ir Čižiškių, Porijų bei Kalneliškių kaimų gręžiniuose. Tačiau jų atsisakyta, nes šių kaimų geriamasis vanduo tirtas praėjusiais metais. Vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai buvo atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Projekto vadovė J. Mikalajūnienė paaiškino, kad vandens cheminio tyrimo metu nustatomas amonio, bendrosios geležies, nitritų, nitratų kiekis, permanganato indeksas. Mikrobiologinis vandens tyrimas atskleidžia koliforminių bakterijų, žarnyno lazdelių, žarninių enterokokų skaičių. „Reikia pasidžiaugti, kad nitritų, nitratų kiekis, permanganato indeksas neviršijo normos. Tačiau visuose tirtuose gręžiniuose bendrosios geležies kiekis yra per didelis, tiesa, kai kuriuose vos viršija nustatytas ribas. Iciūnų kaime, kurio gyventojai faktiškai ir paskatino imtis tyrimų, geležies kiekis labiausiai viršija leistinas normas. Nedžiugina kai kurių gręžinių vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai. Koliforminių bakterijų rasta Žadeikonių, Saudogalos, Šakarnių, Dagilynės gręžiniuose. Pastarajame gręžinyje taip pat aptikta žarnyno lazdelių ir žarninių enterokokų“, – su tyrimų rezultatais susirinkusiuosius supažindino J. Mikalajūnienė. Jų rezultatus bei rekomendacijas, kaip pagerinti vandens kokybę, bendruomenių atstovai gavo laiškais.
Nuotraukoje: Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vygaudas Bružas kalbėjo apie geriamojo vandens kokybę.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-08-23 „Darbe“.
