Pirmąjį gražų jubiliejų – savo veiklos dešimtmetį – šiemet švenčianti Puškonių kaimo bendruomenė jubiliejinės šventės simboliu pasirinko ugnį. Juk ugnis skleidžia ne tik šviesą ir šilumą – ji įkūnija nuoširdų žmonių ryšį, bendruomeniškumo jausmą. Paskelbus šventės pradžią, per bendruomenės gyvavimo dešimtmetį jos taryboje dirbę puškoniečiai įnešė po liepsnojantį fakelą ir sustatė jas bendron puokštėn. Vakarėjant buvo įžiebtas bendruomenės dešimtmečio aukuras, lydimi palinkėjimų aukštyn kilo dangaus žibintai, o ryškiaspalviai balionai į padangę skraidino puškoniečių svajones.
Aukurą iš suneštų aplinkinių laukų akmenėlių sumūrijo bendruomenės nariai Jonas Juškeliūnas ir Petras Šiaučiūnas, 10-mečio jubiliejų įamžinančią lentelę sukūrė ir bendruomenei padovanojo Žadeikoniuose gyvenantis kraštietis Antanas Tamašauskas.
Nors Puškonių kaimas visai nedidelis, į jubiliejinę bendruomenės šventę, pavadintą „10 metų kartu“, suplūdo didžiulis būrys – ne tik kaimo sodiečių šeimos, bet ir svetur gyvenantys kraštiečiai, giminaičiai, bičiuliai iš kitų bendruomenių. Mašinų bendruomenės namų prieigose buvo pristatyta tiek, jog rodės, kad čia šurmuliuoja nemažo miestelio sambūris.
Talkon atėjo ir naujakuriai
Prieš prasidedant linksmybėms, bendruomenės žmonės ir jų svečiai Tylos minute pagerbė Amžinybėn išėjusius puškoniečius, tarp jų ir visai neseniai – liepos 1-ąją – mirusį žymųjį kraštietį rašytoją, poetą, prozininką, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Henriką Algį Čigriejų.
Šventės įžanga – bendruomenės himnu tapusi daina, kuriai žodžius parašė puškonietė Rasa Baristaitė- Petruokienė. Skambant garsiems plojimams buvo įnešta bendruomenės vėliava. Joje įamžintu savo simboliu bendruomenė pasirinko dar neseniai Puškonių kaimą garsinusį, bet piktavalės rankos sudegintą istorinį vėjo malūną.
Pakviestas prisiminti bendruomenės ištakas, pirmasis jos pirmininkas Julius Stuogis minėjo, jog pradžia buvo nelengva. Mažas Puškonių kaimelis, sovietmečiu buvęs tuomečio kolūkio provincija, neturėjo jokio kultūrinio ar administracinio centro – tik senąją kaimo mokyklą. Ši, antrąjį savo šimtmetį skaičiuojanti mokykla puškoniečiams yra labai brangi ir miela. Ją lankė ne viena šio kaimo vaikų karta ir daugelio širdyje ji yra nepamirštama pirmoji mokykla. Puškonių kaimo bendruomenei ji perduota 2006-aisiais – tuoj pat po bendruomenės įsikūrimo. Mokykla jau beveik dešimtmetį neveikė, tad buvo apleista ir nuniokota. Prireikė didžiulio entuziazmo, daugybės talkų ir geranoriškos seniūnijos pagalbos, bet atkaklūs puškoniečiai per pusmetį senąją savo mokyklą prikėlė naujam gyvenimui ir dabar turi jaukius bendruomenės namus. Po tuo pačiu stogu įsikūrė ir daugiafunkcis dienos centras, kurį lanko Puškonių ir aplinkinių kaimų vaikai.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-07-19 „Darbe“.
