Šeštadienio pavakare palei Mūšą gyvenantys Pasvalio rajono gyventojai, netruko pastebėti neįprastai greitai kylantį upės vandens lygį. Netrukus pasklido žinia – Pakruojo rajone Dvariūkų hidroelektrinėje įvyko avarija. Pralaužtas užtvankos šliuzas ir vanduo veržiasi į žemupį. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti tarsi per pavasarinį ledonešį ištvinusios Mūšos vaizdai, o televizijos kanalai ėmė skelbti grėsmingas užuominas, apie gresiančią greta upės esančių kaimų evakuaciją.
Įvykių chronologija
Apie tai, kad įvyko avarija Pakruojo savivaldybės civilinės saugos specialistei Daivai Rocienei šeštadienio pavakare pranešė Dvariūkų hidroelektrinę valdančios norvegų kapitalo bendrovės „Baltic Hidroenergy“ vadovė Aušra Skaudaitė.
– Pakruojiečiai gyvena „ant kalniuko“ – dėl jų buvo ramu. Baugino mintis, kas atsitiks, jei šliuzo skydas bus nuplėštas ir vandens banga plūstels Pasvalio rajono link. Todėl nedelsiant informavau kaimyninio rajono atsakingus asmenis, – sakė Daiva Rocienė.
Apie 18 valandą į įvykio vietą atvyko Pasvalio savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas ir civilinės saugos specialistas Linas Mainonis. Čia jau buvo hidroelektrinę valdančios bendrovės vadovė, Pakruojo savivaldybės bei specialiųjų tarnybų atstovai. Prie užtvankos ėmė plūsti ir gausus smalsuolių būrys, tačiau jiems teko nusivilti – teritorija buvo aptverta „Stop“ juosta, policijos pareigūnai nieko neleido artyn.
– Vanduo sparčiai kilo ir darėsi neramu, kas bus žemupyje esančiame Pasvalio rajone. Susisiekėme su paupyje esančių gyvenviečių seniūnais. Jie įspėjo gyventojus, kad būtų atidūs ir stebėtų vandens pokyčius. Buvo nuolat palaikomas ryšys ir stebima ar nekyla pavojus žmonių gyvybei ir turtui, – teigė Povilas Balčiūnas.
Vandens lygis krito maždaug 10–12 cm per valandą greičiu ir šeštadienio vakare Dvariūkų tvenkinys buvo nusekęs daugiau nei metrą.
Kad stabilizuoti padėtį ir suvaldyti vandenį, sulūžusio šliuzo angą reikėjo uždengti remontiniais šandorais (apsauginiais skydais). Deja – pirmas bandymas buvo nesėkmingas. Nors iš Kėdainių atvykusio sunkiasvorio krano keliamoji galia buvo 50 tonų, jis nesugebėjo susitvarkyti su 3 tonų svoriu. Užtvankos konstrukcijos ypatumai vertė kraną dirbti su visai ištiesta strėle. Tai gerokai sumažino technikos galią, o taip vadinamas „lūžio kampas“ grasino kraną įversti į užtvanką.
Nuotraukoje: Spaudimo neatlaikiusi plieninė, šliuzo skydą laikius „ranka“ subliuško.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2016-04-26 „Darbe“.
