Gražina sugeba išspręsti pačias kebliausias problemas. Taip apie Krikliniuose gyvenančią lankomosios priežiūros darbuotoją Gražiną Dalmantienę sako šio krašto žmonės, žinoma, jai skiriama daug šiltų žodžių: „Yra žmonių, kuriems, matyt, Dievo lemta dirbti tokį darbą…“
Kriklinietė prižiūri penkis vienišus senelius jų pačių namuose. Kai kuriuos lanko kasdien, net ir savaitgalį tenka užbėgti, kitus – kas antrą dieną. Prineša malkų, vandens, prausia, skalbia, tvarko namus, gamina valgyti, eina į parduotuvę, vaistinę. Nesibaigiantys kasdieniai darbai. O kokios tuomet kebliausios situacijos?
– Štai vienai močiutei susvaigo galva ir nukritusi nebepajėgia atsikelti, o durys iš vidaus užkabintos. Aš negaliu įeiti, nors per langą matau, kad močiutė juda. Kviečiuosi kaimynus, nešamės kopėčias ir šiaip taip atsikabinę įlendam pro langą. Tada iš vidaus atidarau duris ir kartu pakeliam močiutę, – prisimena Gražina.
Beje, ši močiutė po insultų jau beveik nekalba, todėl teko išmokti atspėti, ką ji nori pasakyti gestais…
Gražina Krikliniuose augo, mokėsi, baigusi žemės ūkio mokyklą, dirbo Raubonių šiltnamiuose:
– Ką moku, tai moku. Ir dabar namuose turiu porą šiltnamių, prisiauginu daržovių.
Grįžusi į Kriklinius gyventi, užsiregistravo Darbo biržoje ir ieškojo nors kokio darbo. Buvo 2003-ieji, kai Gražinai paskambino iš Pumpėnų seniūnijos ir pasiūlė tapti lankomosios priežiūros darbuotoja.
– Nedvejodama sutikau, nors tai buvo visiškai nauja patirtis, naujas darbas be jokių specialių mokslų, tik vėliau teko lankyti nemažai įvairių kursų, – pasakoja Gražina Dalmantienė.
Taigi nuo ko pradėti, nes lankomoji priežiūra pas mus buvo nauja profesija ir mokėsi visi kartu. Be kantrybės, tolerancijos, meilės, mokėjimo bendrauti, darbštumo, sąžiningumo, čia dar reikalingos ir medicinos, ir psichologijos žinios.
Apie savo prižiūrimus senelius Gražina kalba, kaip apie labai šviesius ir mielus žmones.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-02-25„Darbe“.
