Norvegijoje populiaru rengti alaus degustavimo šventes. Tokie renginiai jau tampa tradicijomis. Vyksta festivaliai, kurių metu koncertuoja įvairios populiarios grupės ir degustuojamas smulkiųjų gamintojų alus. Todėl kilo idėja parodyti, kad lietuviai taip pat turi gilias aludarystės tradicijas. O kartu ir pasilinksminti, bei pasidalinti lietuvių liaudies sukurtomis dainomis ir šokiais.
Sausio 16 dieną, Hommersako mieste (Norvegija), Riska Grenahuset salėje, įvyko lietuviško, pasvalietiško alaus ir giros šventė.
Renginio dalyviai galėjo pasimėgauti šešiomis alaus ir dvejomis giros rūšimis. Šis alus pagamintas pagal senąsias Pasvalio aludarių tradicijas. Matant, kaip putoja pilamas iš statinių, noras paragauti padvigubėja.
Darant alaus šventę ir perkant tik vietinį alų būtų buvę pigiau, nei mokėti muitą bei atvežti iš Lietuvos. Tačiau noras pajusti lietuviško šnekučio skonį nugalėjo visas abejones. Pasirūpinta ir tais, kurie negeria alaus – atvežta giros.
Netrūko ir lietuviškų užkandžių. Kiekvienas dalyvis galėjo paragauti rūkytų upėtakių, užkrimsti rūkytų kiaulės ausų ir vytintų dešrelių, paskanauti česnakinių ar kepinta šonine pagardintų žirnių, įvertinti virtas pupas, pasimėgauti kepta ir džiovinta duona bei riešutais apvalkale. Tiek akį, tiek sielą maloniai nuteikė trispalviai rūkyti sūriai, sudėlioti Lietuvos vėliavos spalvomis.
Zenonas MAČIULAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2016-01-26 „Darbe“.
