„Įsakymas Nr. 132. Pasvalio rajono valdžios nutarimu, pagal komunistų partijos pirmojo sekretoriaus draugo Stanislovo Bartkaus įsakymą, pastatyti pirmąjį Pasvalio mieste lopšelį – darželį. Statyba turi būti baigta 1970 metais.“
Tai eilutės iš kone prieš pusę amžiaus parašyto įsakymo, davusio pradžią dabartiniam Pasvalio miesto lopšeliui-darželiui „Eglutė“, kuris ką tik atšventė garbingą 45-ąjį jubiliejų. Tiesa, sausos kanceliarinės frazės neatspindi nei šios įstaigos priešistorės, nei atsiradimo aplinkybių. Vargu, ar jų autoriai nujautė, kaip per beveik pusę amžiaus pasikeis pasaulis ir ši įstaiga.
„Mane pasodino prieš 45 metus. Kiekvieną rudenį aš pasitinku vis naujai ateinančius vaikus, o kiekvieną pavasarį, su ašaromis akyse – palydžiu juos į gyvenimą… – taip į jubiliejinį renginį susirinkusius tėvus, kolegas, partnerius ir svečius kreipėsi vienai dienai atgijusi „Eglutė“ (auklėtoja Raimonda Mikalajūnienė).
Beveik 2000 vaikų lankė „Eglutę“ per jos gyvavimo metus. Spalio 20 dieną vykusių šventinių iškilmių metu, visi jie buvo pakviesti bent vienai akimirkai sugrįžti į „Eglutę“ ir į savo vaikystę…
Istorijos pradžia – prieškaryje
Pirmasis Pasvalio vaikų darželis buvo įkurtas 1932–1933 m. Jis priklausė bažnyčiai ir veikė Joniškėlio gatvėje esančiame pastate. Auklėtojomis dirbo vienuolės, kurios čia pat ir gyveno. Auklėtoją vaikai vadindavo „vyresniąja“. Ši mokydavo maldų, katekizmo, skaitydavo pasakas, žaisdavo žaidimus. Darželyje buvo žaidimų, vaikų priėmimo kambariai, prausykla. Ūkiniame pastate buvo įrengta virtuvė. Čia nebuvo miegamojo, tad vaikai, nors darželyje praleisdavo visą dieną, pietų miego nemiegodavo. Taip pat nebuvo vandentiekio bei kanalizacijos. Grupėje – rankų darbo lėlės, patalėliai, vežimėliai, kamuoliai ir kt. Primityvūs, vietos dailidžių gamybos baldai.
Apskritai žaislų grupėje buvo nedaug, dauguma jų – pritaikyti žaidimams lauke su smėliu (tai kibirėliai, kastuvėliai ir kt.). Visgi darželis buvo įsikūręs gražioje vietoje – jį supo didelis sodas ir daržas, kuriame dirbo auklėtojos su vaikais. Koks likimas šią istaigą ištiko per Antrąjį pasaulinį karą – neaišku.
Pasibaigus karui (1947–1948 m.) darželis buvo atidarytas ir veikė Nepriklausomybės (tuomet – Komjaunimo) gatvėje. Tuo metu čia buvo tik viena grupė. Apie 1952 metus darželio patalpos buvo perkeltos į Svalios gatvę. Čia pradėjo veikti dar viena ugdomoji grupė. Jos užteko, kad patenkinti to meto pasvaliečių poreikius.
1958 metais buvo atidaryta antra darželinio amžiaus vaikų grupė. Kiekvienoje grupėje buvo iki 30 vaikų. Atsirado galimybė atsinaujinti: buvo įrengtas vaikų žaidimų kambarys, vedėjos kabinetas, prausykla, tualetai. Šiame pastate buvo įrengta ir virtuvė. Antrame aukšte buvo įkurti miegamieji ir vaikai buvo migdomi popiečio miego. Nors buvo atnaujintos ir patalpos, ir inventorius, tačiau tai buvo greičiau ne vaikų ugdymo, o globos ir priežiūros įstaiga.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-12-01 „Darbe“.
Gerai, kad Pasvaly yra vaikų darželis. Puiku, kad čia dar yra vaikučių, kurių balseliai it vyturėliai čyrena netuščiose patalpose.
Apie kitką aš čia dabar seniokiškai stenu, pons Viktorai STANISLOVAITI! Būčiau be galo dėkingas, jei Tamsta po šia mano replika smulkiau pakomentuotumėte tą „įsakymą Nr.132“: kas jį parašė, kas pasirašė, kokia ta valdžia? Spėju, kad tai galėjo būti Pasvalio raj. DŽDT VK pirmininko ar jo pavaduotojo pasirašytas dokumentas. Kaip pažymite, „draugo“ S. Bartkaus tuometinės pareigos buvo LKP Pasvalio RK pirmasis sekretorius ir jis jokio įsakymo duoti negalėjo (manotės esąs, „pone“ STANISLOVAITI, istorikas – metraštininkas, todėl nevalia iškraipyti faktų!). Kad Tamstai būtų suprantamiau, iliustruoju: jubiliejinį straipsnį puošiančioje nuotraukoje p i r m a m e p l a n e (kaip kitaip, šis laikraštėlis seniai tapo konservatorių tvirtove ir tribūna!!) šokantis p o n a s (1984 – 1989 metais d r a u g a s) dirbo LLKJS Pasvalio RK pirmuoju sekretoriumi ir, nesvietiškai geisdamas juo būti, įstojo į tą pačią partiją kaip ir draugas S. Bartkus. Įsidėmėjot, pone STANISLOVAITI: LLKJS RK, LKP RK, DŽDT VK?!? Aš, nors ir suvis sukriošęs, tačiau dar moku be klaidų parašyti, tarkim, TS – LKD, nors puikiai žinau, kad šioje partijoje knibžda it karpiai „IKI“ krautuvės akvariume perbėgeliai – chameleonai iš LKP ar LLKJS…
Lauksiu „įsakymo Nr. 132“ patikslinimo, nes, ko gero nemažiau nei Tamsta, p o n e STANISLOVAITI, domiuosi naujausių laikų Lietuvos istorija. Beje, būtų smalsu sužinoti, kiek n a u j ų darželių pastatyta rajone, vadovaujant ponui G. Gegužinskui? (Pasvalio rajono valdžios nutarimu!). Ir ar nekaista tai valdžiai iš gėdos veidas, jei („DARBAS“ rašė, o jis – neklysta!) darželiuose įsikuria alaus bravorai?!?
P. S. Ištaisykite logines, rašybos bei kitas klaidas pastraipoje apie geltonkasę 5 – 6 metukų amžiaus šokėją: matomai, rašėte po sukaktuvinio putojančio vyno taurės!
P. P. S. Apėmė negera nuojauta: ar tik neatsiras Pasvaly karalienės Mortos (tpfu, apsirikau, karalienės Austėjos) mokyklėlių ir tėveliams teks papildomai pakrapštyti piniginių?
Vaikystė visuomet liks vaikyste ir ja reikia džiaugtis, tiksliau sudaryti sąlygas leisti vaikams ja džiaugtis. Smagu, kad tobulėjama, atsinaujinama. Juk ir vaikų poreikiai bei gebėjimai dabar tikrai didesni nei buvo darželio įkūrimo pradžioje. Vaikų erdvės labiau pritaikomos vaikams kiek tai leidžia galimybės. Naudojami nestandartiniai baldai sukurti pagal vaikų poreikius, atnaujinami žaislai bei žaidimai. Juk tikrai vien kibirėlio ir kastuvėlio grupei vaikų užimti nepakanka. Žinoma svarbu, kad ir personalas sieka atsinaujinti, šviežinti bendravimo su vaikais ir jų ugdymo įgūdžius. Tikiuosi darželis gyvuos ilgai ir miesto gyventojai apie jį atsilieps tik teigiamai.
Ačiū Dievui, kad dar turime tokių entuziastingų žmonių!