Praeitą penktadienį Vilniaus pasvaliečius ir kraštiečius sostinėn, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekon, subūrė kelios progos. Tai matematiko, ilgamečio Vilniaus pasvaliečių bendrijos vadovo, profesoriaus Broniaus Grigelionio (1935–2014) jubiliejus, šiemet pasirodžiusios knygos apie Daujėnus ir Manikūnus, naujo bendrijos pirmininko rinkimai. Būti Vilniuje gyvenančių pasvaliečių šturmanu patikėta iš Saločių krašto kilusiam išradėjui, lazerinės medicinos ir lazerinių technologijų pradininkui mūsų šalyje, profesoriui Rimantui Mykolui Kanapėnui.
Nepriekaištingos reputacijos žmogus, siūlytas į premjerus
Žurnalistė Aldona Kačerauskienė trumpai apžvelgė iš Iciūnų kaimo kilusio akademiko B. Grigelionio gyvenimą, mokslinę veiklą. Kitąmet ruošiamasi išleisti dar vieną šiam iškiliam kraštiečiui skirtą knygą. Lapkričio 1 d. jam būtų sukakę 80 metų.
Būsimasis akademikas augo gausioje šeimoje. Jis buvo ketvirtas vaikas iš devynių. Mokslas jam sekėsi, Vaškų progimnaziją baigė labai gerais pažymiais. Deja, toliau leisti B. Grigelionio į mokslus tėvai nebeturėjo iš ko, nes mokėsi jau trys vaikai. Taigi jaunajam matematikui teko dirbti grūdų sandėlyje, užrašinėti, kas kiek atveža ir išveža grūdų. „Netrukus atsirado išeitis. Maždaug už kilometro nuo Žeimelio gyveno artimi Grigelionių giminaičiai Elžbieta ir Jokūbas Šurnos. Jie, nors ir augindami šešis vaikus, pakvietė Broniuką pas save, kur jis galėjo lavintis. Žeimelio vidurinę mokyklą baigė sidabro medaliu, atvėrusiu kelius į aukštąjį mokslą be stojamųjų egzaminų“, – apie pirmuosius kraštiečio žingsnius mokslo olimpo link pasakojo žurnalistė.
Agnė GRINEVIČIŪTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-11-14 „Darbe“.
