Užaugusi gražiame atokiame Saudogalos kaime, prieš šešiolika metų baigusi Saločių Antano Poškos vidurinę mokyklą, Kristina Čiplinskaitė jau penkerius metus dirba Briuselyje, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorate.
Bent porą kartų per metus Kristina parskrenda į Lietuvą, savaitę pabūna pas motiną Saudogaloje, aplanko draugus ir Saločiuose užsuka pas savo prancūzų kalbos mokytoją Ziną Laurinavičienę.
– Juk viskas prasidėjo nuo to, kai 1998-aisiais mūsų mokinių grupė su mokytoja keliavo į Pietų Prancūziją. Dabar visi laisvai keliauja, kur tik nori. O anuomet galimybė pagyventi Prancūzijoje mums prilygo stebuklui, – prisipažįsta Kristina, kurią ši kelionė įkvėpė tuoj po mokyklos baigimo skristi į Prancūziją.Ten ji studijavo Sorbonos universitete, po to – Anglijoje ir štai dabar dirba Belgijoje.
Ir biurokratinis darbas gali būti įdomus
Darbą Europos Sąjungos institucijose įsivaizduojame kaip beviltiškai biurokratinį. Todėl Kristinos paprašiau paprastai paaiškinti, koks jos darbas.
– Vien Europos Komisijoje dirba 30-35 tūkstančiai žmonių, kurie atvykę iš visų 28 Europos Sąjungos šalių. Europos Komisiją sudaro apie trisdešimt direktoratų. Aš priklausau Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktoratui, kuriame apie pusę tūkstančio darbuotojų, – pasakoja Kristina. – Direktoratuose dar yra skyriai. Aš dirbu Kosmoso tyrimų skyriuje. Įvairių šalių specialistai teikia projektus, o ekspertų komisija vertina ir atrenka geriausius pasiūlymus. Tuomet kiekvienam projektui paskiriamas atsakingas žmogus, kuris prižiūri, kaip jis vykdomas. Aš esu šio prižiūrinčio darbuotojo asistentė, kitaip tariant, padėjėja. Jei projektas blogai vykdomas, finansavimas nutraukiamas.
Ir vis dėlto kuo įdomus šis darbas?
– Tenka bendrauti su projektus vykdančiais mokslininkais, kurie yra visai kitokie žmonės. Kokie jų projektai? Tarkim, siunčiami palydovai stebėti, kaip kinta Sibiro miškai ir visa augalija, kaip po cunamio kinta vandenyno lygis, kokias ligas sukelia oro tarša… Bendraudama su tyrėjais atrandu vis naujų sričių, sužinau įdomių dalykų. Jaučiuosi patenkinta, kai pasiekiamas rezultatas ir projektas sėkmingai užbaigiamas, – sako Kristina.
Tokių projektų daugiausia pateikia vokiečių, prancūzų ir italų mokslininkai, nors siekiama įtraukti ir kitas šalis. Tačiau projektams keliami aukšti reikalavimai. Beje, Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktoratas yra pasiekęs gerų rezultatų ir jį ketinama plėsti.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį rasite 2014-08-28 „Darbe“.
