Tango žvaigždės Pasvalyje jautėsi kaip namie

„Vilniaus tango teatro“ komanda Pasvalyje, kur ir prasidėjo jo užuomazgos, surengė pasirodymą. Iš kairės: Ayelen Alvarez Mino, Jose Lugones, Eglė Kastauskaitė, režisierius Sigitas Repšys, Egidija Mačiulytė, Emmanuel Riquelme, Ieva Eisimantė, Rūta Keller, Alexis Gonzalez. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Praėjusio trečiadienio vakaras Pasvalyje buvo kiek kitoks. O gal – toks kaip anksčiau… Pilna Pasvalio kultūros centro Didžioji salė aplodismentais pasitiko „Vilniaus tango teatrą“ su režisieriumi choreografu Sigitu Repšiu. Tiek teatro vadovas, tiek dalis šokėjų – gerai pažįstami pasvaliečiams, nes būtent čia jie pradėjo savo tango kelią. Sigitui einant į režisieriaus vietą prie garso pulto, bent kelios eilės pasitiko maestro aplodismentais, ne vienas Sigitą apsikabino, o įspūdingas pasirodymas sužadino prisiminimus. Palaikymo šūksniais žiūrovai lydėjo ir svečius iš Argentinos, gerai žinomus televizijos projekto „Tangomanai“ dalyvius, – Ayelen Alvarez Mino ir Jose Lugones. Šviesoms užgesus, pasikalbėjome su Sigitu ir šokėjais apie tango ugnį, per Atlantą pasiekiančią ir Lietuvos miestelius.

„Kai sužinojom, kad grįžtam namo, į Pasvalį, mums visąlaik virpėjo širdis. Tik išsukus iš Panevėžio, širdis plazdėjo, su ašaromis akyse. Ir nė kiek nepataikauju…“ – po spektaklio žiūrovams sakė Sigitas Repšys. Vėliau kalbantis, pripažino, jog Pasvalyje nebuvęs dešimt metų, tad šis apsilankymas ypač jausmingas. Narteikiuose aplankė ir tetą Dalią Vaišnienę. Prižadėjo sau, kad dar grįš – tiesiog čia pabūti ir pasimėgauti akimirkomis Pasvalyje. 

Laikraštyje jau pasakojome dviejų pasvaliečių šokėjų, Rūtos Keller (Krivickaitės) ir Inetos Brasaitės, o kartu ir paties „Vilniaus tango teatro“ kelionę iš „Tango and“ Pasvalyje į sostinę, istoriją. Kultūros centro direktorius Robertas Lavickas išsakė idėją choreografijos salę, kurioje ši istorija ir prasidėjo, pavadinti „Tango studija“. Gal argentinietiškas šokis čia vėl atgims? Juolab kad „Vilniaus tango teatras“ – vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o jo šaknys – būtent Pasvalyje. 

Pasibaigus projektui „Tangomanai“, kuriame dalyvavo ir Sigitas su Rūta, trupę į Pasvalį pakvietė režisierė Asta Simonaitė. „Mums labai gera atvykti į mažus miestus ir kaimus, nes suprantame, kaip svarbu vietose, nutolusiose nuo centrų, turėti galimybę dalyvauti tokiuose renginiuose. Taip pat yra ir Argentinoje“, – dalijosi Ayelen ir Jose. 

Jose ir Ayelen taip pat džiaugiasi, projekte galėję sujungti stipriąsias savo ir lietuvių puses. Jiems abiem teko laimė šokti su aktoriais Toma Vaškevičiūte bei Dainiumi Kazlausku. Pripažino, jog abu turėjo išankstinę nuostatą apie lietuvius – manė, jog jie būsią šaltesni, uždaresni. Patirtis parodė visai kitaip: „Jūs labai šilti ir panašūs į mus. Sutarėme labai gerai, greitai susidraugavome. Ir dabar palaikome ypatingą ryšį“, – sakė Ayelen. 

Be jau minėtų „Tangomanų“ dalyvių, Pasvalio scenoje pasirodė profesionalūs šokėjai iš Argentinos Emmanuel Riquelme bei Alexis Gonzalez, kuris drauge su R. Keller (kilusia iš Pasvalio) praėjusiais metais tapo Europos čempionais. Scenoje taip pat pasirodė šokėja Ieva Eisimantė, pažįstama projekto „Šok su žvaigžde“ žiūrovams, bei tango dainininkė iš Pasvalio Egidija Mačiulytė ir pianistė Eglė Kasteckaitė. 

– Kaip jautėtės pasirodydami Pasvalyje? 

Ayelen: Publika buvo labai šilta. Nežinojome, kaip žmonės reaguos – ar jiems patiks, ar supras… Jautėme daug meilės (šypsosi). 

Jose: Tai buvo didelė staigmena dar ir dėl to, kad, atvykdami į Lietuvą, nežinojome, kaip čia vyko „Tangomanų“ televizijos projektas. Juk Lietuva taip toli, ir mes čia pirmąkart. Tačiau tango bendruomenė, žmonės – ypač šilti. 

Rūta: Grįžome čia gal po dešimties metų… Man viskas prasidėjo būtent šioje salėje, kai buvau ketverių. Sugrįžti buvo daug malonaus jaudulio. Žinojau, kad bus daug savų, ir tos pačios sienos. Kaip namie. Ir publika mus šiltai priėmė nuo pat išėjimo į sceną. 

Pasvalyje svečiavosi tango žvaigždės iš Lietuvos (bei Pasvalio) ir Argentinos. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Sigitas: Kaip sugrįžęs namo. Nes čia ir niekur kitur yra „Vilniaus tango teatro“ ištakos. Mane labai nustebino, kad pasvališkiai nepamiršo tango teatro, kuris gimė čia. Labai geras jausmas… Taip visada turėtų būti, toks santykis su žmonėmis – nuoširdus, paprastas, artimas. 

– Tango gimė Buenos Airėse. Ar šiandien šis šokis – vien miestų kultūros dalis? Ar tango šokamas regionuose? 

Ayelen: Tango susitelkęs daugiausia Buenos Airėse, bet šalies regionuose taip pat šokama – čia irgi yra daug tango bendruomenių, žmonės šoka, eina į pasirodymus, milongas. Tango – pasklidęs, ir tai nuostabu. 

Rūta: Manau, kad taip. Žinau, kad tango bendruomenių yra Šiauliuose, Panevėžyje, atrodo, ir Radviliškyje. Žmonių ten nedaug, bet jie buriasi ir vyksta į milongas šokti socialinio tango. 

Sigitas: Gali ir turi būti. Istoriškai – tango gimė mieste, tai nėra Argentinos folkloras (kurio matėte ir šiandien scenoje: malambo, samba, čekarezo). Bet šiandien tango vienareikšmiškai gali būti visur. Būtų galima postringauti, bet… visų svarbiausia yra žmonės – ir miestelyje, ir dideliame mieste. Visur žmonės yra tie patys. 

Tango yra sušokta emocija. Kad ir kaip išdidžiai beskambėtų, tango kultūros nereikia ypatingai skleisti ir populiarinti, nes tango patinka visiems. Kol žmonės myli, nekenčia, jaučia ilgesį, džiaugsmą… nes tango apima visą žmogui pažįstamą emocijų puokštę. Scenoje matėte sceninį tango, o ir daug kam jis asocijuojasi su aistra, temperamentingumu. Bet tango yra ir labai švelnus… Jis – apie rūpestį, apie dėmesį vienas kitam. Tai svarbiausia. O kaip sušoksi, priklauso nuo tavo temperamento. Bet tango visada buvo apie pagarbą vienas kitam. Tai – ypač graži kultūra. Tai niekada nebus popkultūros dalis, tai – kažkas labai gražaus ir švento. 

– Prisiminus tango ištakas – kodėl žmonės pradėjo šokti tango bei vis dar šoka šiandien? 

Ayelen: Tango – labai socialus. Man pačiai įdomiausia, o galbūt tai yra ir priežastis, kodėl žmonės vis dar šoka tango, – nes gali šokti su bet kuo. Ir tau nereikia mokėti kalbos. Tango laužo amžiaus, lyties, šalies barjerus. 

Jose: Buenos Airės yra daugybės skirtingų kultūrų mišinys, todėl tango čia toks įdomus. Tai – tarsi kita kalba. 

Rūta: Manau, kad skiriasi. Viskas prasidėjo uostuose, šoko vyrai, nes nebuvo moterų. Nes kaip gali vesti moterį, kai nežinai, kur? Ir kokia dama leis sau šokti, kai vyras „neaiškus“? Tad vyrai visada žino merginos partiją. Jie eidavo į milongas ir siekdavo užsitarnauti gero šokėjo vardą, kad galėtų kviesti šokio moteris. 

Mes Europoje tam neturime laiko. Sigitas pirmasis Lietuvoje pradėjo ruošti vaikus. Mūsų mokykla – kitokia. 

Iš kairės: televizijos projekto „Tangomanai“ dalyviai Ayelen Alvarez Mino ir Jose Lugones, režisierius choreografas Sigitas Repšys, Europos tango čempionė Rūta Keller, kilusi iš Pasvalio. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Sigitas: Tie dalykai nepakitę, nes žmogui visada reikės kito žmogaus. Žmonės ieško tango. Kaip bebuvę, gyvenimo tempas – labai greitas. Neturime laiko susitikti, apsikabinti, kalbėtis. Tango tai leidžia. Viena vertus, tango yra žaidimas. Psichoterapija pačia geriausia prasme. Tango – laikas, kai galime sustoti, apsikabinti ir labai ramiai, pradėdami nuo kojos ant kojos, judėti. Lyg du žmonės kvėpuotų tuo pačiu ritmu. Šiais laikais, greitame amžiuje, to labai reikia. Juk mes visi taip gyvename – ar Vilniuje, ar Pasvalyje. Žmogaus nerimas, būsena – visur tokia pati.

– Kaip tango keičia žmogų? 

Jose: Kai žmonės šoka tango, jie atranda ne tik patį šokį, bet ir bendruomenę, kuriai gali priklausyti. Erdvę išreikšti save ir dalintis su kitais be jokių išankstinių nuostatų. 

Rūta: Visų pirma, tango – daugiau nei šokis. Tai kultūra. Ir nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis nori į tai gilintis. Turiu ne vieną pavyzdį, kai po šou prieina žmonės, nori užsirašyti į pamokas ir šokti taip, kaip mes scenoje. Bet tango prasideda nuo paprasto vaikščiojimo (šypsosi). Jis – nuobodus, ir tikrai ne visi atlaiko. Bet yra žmonių, kurie nori gilintis. Ir tuomet prasideda jų kelionė. Kai vyras pirma nori išmokti damos žingsnius (o tai yra visa tango esmė ir logika). Muzikos klausymas, kelionės į Argentiną, pažinimas… Manau, tai labai turtina ir gilina asmenybę. 

Tango dainas atlieka iš Pasvalio kilusi atlikėja Egidija Mačiulytė. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Sigitas: Turėčiau sakyti, kad žmogus nesikeičia. Tango nereikalauja žmogui pasikeisti. Koks žmogus esi, toks ir tavo tango. Nereikia ieškoti paslėpto, užgniaužto temperamento. Jei jis „išlįs“ – tai tik todėl, kad pats žmogus to norėjo ir atrado save. 

Mokantis tango, mes labai daug kalbamės apie kontekstą. Kodėl tango ir santykis poroje yra toks, ką reiškia apsikabinimas ir prisilietimas prie mergaitės pėdos… Žinios, nauji išgirsti dalykai, jei atrandame juose grožį, mus keičia (šypsosi). Bet iš visų, kurie ateina pas mus šokti, tiek Pasvalyje, tiek Vilniuje, nesu sutikęs blogų žmonių. Viena vertus, apskritai yra teisinga manyti, kad pasaulyje daugiau gerų žmonių. O žmogus, ateinantis šokti tango, sakyčiau – labai geras žmogus (juokiasi). – 

Ačiū už pokalbį!

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.