Apie naują vardą, intriguojančią ateities viziją ir pasvaliečių mitybos įpročius kalbėjomės su Edita Breimere, Pasvalio širdyje veikiančio restoranėlio „Repertuaras“ įkūrėja ir savininke. Penkerius metus gyvavusi „PKC Cafe“, žymėdama veiklos brandą, atsinaujina ir kviečia kartu sulaužyti įsisenėjusį stereotipą, jog mažame mieste nėra kur pavalgyti. „Stengiuosi, kad čia būtų gera sugrįžti – kad žmonės žinotų, jog tai yra vieta, kur gali ateiti tiek su bendraminčiu pasišnekučiuoti, pasidalinti dienos įspūdžiais, atšvęsti savo gyvenimo įvykius, tiek ramiai vakarieniauti“, – kviečia Edita. Stilingai, skaniai, kokybiškai – tai yra „Repertuaro“ pagrindas, kaip kalba patys svečiai.
Siekia sulaužyti įsisenėjusį stereotipą
Susitikę su Edita Breimere pasikalbėti, degustavome ir meniu naujienas: nostalgišką ir įvairaus amžiaus ragautojams gardų modernų Kijevo kotletą, mėgavomės „Šokoladinio siurprizo“ saldumo ir rūgštelės derme, svajojome apie vasarą, gurkšnodami šviežiai spaustas apelsinų sultis. Kiekvieną žiemą komanda ruošiasi vasarai ir kuria naujus patiekalus, atnaujina banketinį meniu. (Planuose – ir veganiška naujiena.) Tačiau šį sezoną lankytojai pajus ir daugiau pokyčių. Minint penkerių metų veiklos jubiliejų, keitėsi ne tik „PKC Cafe“ pavadinimas. „Repertuaro“ startas žymi brandą ir augančią ateities viziją: – Mano svajonė ir veiklos kryptis – vis labiau pratinti vietinį žmogų, kad Pasvalyje jau yra kur atsivesti svečių, skaniai ir kokybiškai vakarieniauti. Sulaužyti stereotipą, kad mažame miestelyje to nėra. Noriu, kad pasvalietis didžiuotųsi mažu savo miesteliu. Restoranėlis – taip pat mažas, bet tai yra mūsų grožis. Auginu pasitikėjimą savo veikla – siekiu, kad apie ją žinotų ir pravažiuojantys žmonės, – su pasvaliečiams jau gerai pažįstama šypsena ir energija kalba įkūrėja.
Edita atskleidžia kuriozišką istoriją, kaip gimė naujasis pavadinimas. Tiesa, tai buvo ir sena svajonė, nes, atidarant kavinę prieš penkerius metus, reikėjo greito, laikino sprendimo – atsirado „PKC Cafe“, arba Pasvalio kultūros centro kavinė.
– O kai teko užsidaryti karantinui, „virė“ kūrybinis darbas. Skaičiau knygas, domėjausi Brazdžionio kūryba. Galvojau – gal pritaikysiu kokį nors pasvalietišką pavadinimą… Bet neprilipo. Jis atsirado per klaidą, už kurią esu be galo dėkinga mūsų užsakovei (šypsosi). Dėl renginio dalyvių maitinimo bendravome su muzikos ansamblio vadove, kultūros žmogumi Rasa Andžiuviene. Bešnekant, ji tiesiog susipainiojo: „Na, Edita, pabaikime derinti tą maisto repertuarą, tpfu, asortimentą!“ Tuo metu intensyviai ieškojau – stebėjau aplinką, žmones… Rasos „repertuaras“ įstrigo. Asortimentas – gastronomijoje, repertuaras – kultūroje. Noriu atstovauti abiems šioms sritims, nes pristatome ir Pasvalio kultūros centrą, ir maisto kultūrą. O penkerių metų proga gimėme iš naujo – kaip restoranėlis „Repertuaras“, – šypsosi įkūrėja ir savininkė.
Edita Breimerė norėtų, kad restoranėlis ateityje taptų dar didesne Pasvalio turizmo dalimi.
– Tikiu, kad pasvalietis turi su pasididžiavimu kviesti savo svečią iš Biržų, Panevėžio, iš kitur: „Atvažiuokit pas mus į Pasvalį! Einam, parodysim, kokį turime interaktyvų muziejų, šeimai pritaikytą biblioteką, parkus, restoranėlį. Pabūsim, pavalgysim, pasivaikščiosim.“ Tai mažas, bet jaukus, mielas miestelis. Žmonės nėra išvarginti turizmo. Jie šypsosi, bendrauja. Pasvalys turi daug žmogiškumo, nuoširdumo. Tai dirbtinių dalykų dar nesugadintas miestas. Tai mūsų kaip miesto stiprybė. Nors Biržai turi apžvalgos bokštą, nereiškia, kad jo reikia ir Pasvalyje. Nereikia. Tai praeitis. Pasvalys stiprus savo žmogiškais ištekliais, augančia kultūra. Atėję į restoranėlį, žmonės dalinasi, jog atvažiavo į spektaklį ar koncertą iš Panevėžio. Dėl gero maisto vis labiau mėgsta atvažiuoti biržiečiai. Tik patys pasvaliečiai „užsimerkę“ vaikšto, nesuprantu, ko jie savo mieste gėdijasi, – atvirauja Edita. Tai, kad nėra įprasta be progos išeiti į miestą, užsukti į restoraną, kelia ir daugiau klausimų – ar mums jauku savo mieste? Reikia pripažinti ir tai, kad esame tikri darbiniai arkliai. „Dirbti, dirbti, dirbti… o kada mėgautis?“ – retoriškai klausia pašnekovė.
Jaukiame mieste – jaukus restoranėlis
Atkreipiame dėmesį, kad šalia „Repertuaro“ puikuojasi ne restorano titulas, bet… restoranėlio.
– Kaip save įsivertinti? Viešbučiai turi savo vertinimą žvaigždutėmis – visiems viskas aišku. Tuo tarpu Lietuvos restoranų pasaulyje to nėra. Kaip nori, taip vadink: picerija, pabas, baras, kavinė, spurginė… „Hesburger“ ir „Ikėjos“ yra restoranai? Ar šiuolaikiška valgykla? Mes jau tikrai išaugome iš kavinukės ribų.
O kodėl restoranėlis, ne restoranas? Maža lokacija, šiltumas, nuoširdumas… Didmiestyje žmonių srautas ir aptarnavimo apkrova – didžiuliai. O čia kiekvieną gali pasitikti šiltai, pabendrauti. Restoranėlis teikia namų jausmą, bet su prabangos prieskoniu (šypsosi). O šie sprendimai – iš pajautimo, iš diskusijų su draugais, – žavią „Repertuaro“ koncepciją atskleidžia E. Breimerė. „Repertuaras“ – ne tik maistas. Tai ir aplinka, bendravimas, aptarnavimas… Visa tai yra kainos dalis. Be to, restoranėlyje ir toliau vyks įvairūs kultūros renginiai – parodos, koncertai, taip pat – edukacijos, susitikimai, laisvalaikio pramogos…
Nuo baltos mišrainės…
Ne paslaptis, kad smulkiam verslui mažame mieste būna ir šviesių, ir tamsesnių dienų. Edita atvirauja, kad viskas prasidėjo nuo jaunatviško entuziazmo ir savęs ieškojimo. Šiandien pripažįsta: „Kartais pritrūksta aplinkinių palaikymo. Penkeri metai jau yra pakankamai, kad žmonės suprastų – jau ir Pasvalyje galima svečią atsivesti vakarienės.“ Ore sklando didysis klausimas – ar gali Pasvalyje veikti restoranas?
– Tai labai jautri sfera, – pripažįsta. – Kalbant apie mano pačios asmeninį stabilumą, jei ne palaikantis vyras šalia – aš nerizikuočiau, – atvirai kalba E. Breimerė. – Ši sritis banguota. Turi savo sezoniškumą ir didžiulę mokestinę naštą, reikalauja labai daug investicijų, atsinaujinančių žinių.
Žinoma, maitinimo verslo sėkmė ypač priklauso ir nuo virtuvės darbuotojų. Edita džiaugiasi, kad restoranėlyje darbuotojų rotacija – minimali. Viena komandos narė kartu – nuo pat įkūrimo, antroji prisijungė keliais mėnesiais vėliau. „Kartu augame. Esu labai dėkinga“, – su šypsena kalba verslininkė. Auga ir klientų pasitikėjimas, plečiasi partnerių ratas: UAB „Kurana“, UAB „Ustukių malūnas“, „Pelėdų medus“, Pasvalio kultūros centras…
Atkaklumas – jos kraujyje. Paauglystėje restoranėlio savininkė buvo šuolininkė į aukštį, net iškovojo aukso medalį vaikų olimpiadoje San Franciske, Atėnuose. „Iki šiandien šiuos įgūdžius nešuosi su savimi: užsidegimą veiklai, azartą dėl rezultato. Sportuodama paauglė išmokau, o versle užaugusi pritaikau kantrybę ir nuoseklumą“, – ryžtingai sako Edita.
Mažais, bet užtikrintais žingsniais keliauja savo tikslo link: „Kai esi nepatenkinta rezultatais, tai motyvuoja ieškoti toliau – ką galiu padaryti kitaip?“ – sako. Džiugina ženklai, patvirtinantys, jog šis kelias – geras. Neseniai restoranėlyje vykes austrių vakaras sutraukė pilną restoranėlį svečių, vertinančių gastronomines patirtis ir maisto kokybę. „Man širdis dainavo, kad esu gerame kelyje!“ – džiaugiasi Edita.
Maloniai nustebina ir tai, kad į pilną restoranėlį atėjusi kompanija dienos pietums nebijo atsisėsti prie nepažįstamų. „Didžiuosiuose miestuose to beveik nepamatysi. Tai Pasvalio žavesys – visi kaip bičiuliai“, – pastebi pašnekovė.
Besikalbant, prisiminėme vieną iš Editos įkvėpėjų ir mokytojų – amžinatilsį virtuvės šefą Ruslaną Puskepanį: „Turėjome stiprų Ruslano palaikymą, įkvėpimą ir užnugarį. Pastebiu, kad dar ir dabar tai „nešuosi“, dažnai virtuvėje temos pasisuka apie jį. Jaučiu, kad lankytojams šefo palikimas iš dalies dar tabu: pusiau kepta jautiena, žalia marinuota lašiša“, – pripažįsta.
– Šiandien kurdama „Repertuarą“, stengiuosi įsiklausyti į save – kas man pačiai patinka? Ką galiu pasiūlyti Pasvaliui? Manau, ir pasvaliečiai turi klausti savęs – kokios yra mūsų stiprybės? – motyvuoja restoranėlio „varikliukas“ Edita Breimerė.
