Iš kur atsirado „Švaros angelas“…

Tetirvinietė Alma Burbaitė-Bitinienė, patalpų ir lauko teritorijų valymo paslaugų įmonės „Švaros angelas“ vadovė, pripažįsta, kad prie tvarkos, net pedantiškos švaros, įpratino tėvai: 

– Jie jau pensininkai, gyvena Pasvalyje. Mama Danutė dirbo „Sodroje“. Reikli. Kilusi iš Saudogalos, kur ir šiandien gyvena 96 metų močiutė Apolonija Baltulienė. Ten pat įsikūręs ir mano brolis Darius, ūkininkaujantis, be to, Gripkeliuose dirba ūkyje.

Alma prisimena, kaip Saudogalos vienkiemyje pas senelius Baltulius vasarodavo, atvažiuodavo ir savaitgaliais. Dar paauglė plovė grindis, o šiukšles sušlavė po kilimu. Bet mama patikrino ir viskas baigėsi ašaromis… 

Tėtis Vytautas – žemaitis iš Telšių, irgi griežtas. Dirbo Pasvalio sūrinėje. Porą vasarų čia teko padirbėti ir Almai. Sūrinėje susipažino ir su būsimuoju vyru Egidijumi, kilusiu iš Migonių.

Abu šypsodamiesi prisimena, kaip tuomet miestietė Alma klausinėjo kaime gyvenančio Egidijaus, kiek jie turi kiaulių, karvių, paukščių. 

– Aš negalėjau atsakyti, nes tuo rūpinosi tėvai, – ir šiandien gūžteli vyras. 

O Alma turbūt iš prigimties prie verslo: 

– Tėvai sode priaugino kopūstų ir aš, paauglė, Pasvalyje, prie „Dobilo“ parduotuvės, viena greitai juos išprekiavau. Brolis turguje bandė parduoti slyvas ir jam sunkiai sekėsi, sakė daugiau tuo neužsiimsiąs. 

Šešiolikmetei Almai labai reikėjo odinės striukės: 

– Bet turėjau užsidirbti – nušveisti ir nudažyti sodo namelį. Kai Panevėžyje mokiausi namų ūkio ekonome, ekonomikos mokytoja man pasiūlė kioskelyje prekiauti kava, saldainiais ir kitomis smulkmenomis. Pati važiuodavau ir pasiimti prekių… 

Alma ir Egidijus susituokė prieš 21 metus, pradžioje gyveno bute Pasvalyje. Kai dukrai Rugilei buvo dveji metai, dabar ji Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos abiturientė, šeima persikraustė į sodybą Tetirvinuose. Gimė sūnus Arnas, šiandien jis Ustukių mokyklos aštuntokas. 

– Keturiolika metų prekiavom paršiukais, kuriuos supirkdavom iš žmonių. Važinėjom po visą Lietuvą. Gal dviejų mėnesių Rugilė lopšyje ir keliaujam į Laukuvą. Esam pasiekę ir Maišiagalą, – Alma pasakoja su savotiška nostalgija. 

Šis paršiukų verslas baigėsi dėl kiaulių maro ir su tuo susijusiais aukštais reikalavimais… 

Tačiau jau pusšeštų metų veikia Almos vadovaujamas patalpų valymo verslas, o „Švaros angelas“ žinomas ne tik mūsų rajone. 

– Iš tiesų tai draugės mintis, jai patiko valymas. Pradžioje dviese ir dirbom, – tetirvinietė prisimena, kaip Narteikiuose valė pirmą butą. – Minkštus baldus valėm keturias valandas ir mums buvo šokas, tragedija. 

Draugė iš šio verslo gana greitai pasitraukė, o Almą vyras palaikė, kad viskas bus gerai. 

– Esam dėkingi ir mano tėveliams, kurie finansiškai padėjo verslą įsukti. Du kartus rajono Savivaldybės prašėm paramos jauniems verslininkams, bet nieko negavom, – Alma įsitikino, kad įpusėjusio ketvirtą dešimtį žmogaus nebeskatina kurti savo verslo. 

O „Švaros angelas“ sukūrė devynias darbo vietas ir dar ketina plėstis.

– Patalpų valymo paslaugos nepigios, bet ir investicijos į priemones didžiulės, kainuoja tūkstančius. Todėl jų nenuomojam, nors tokių prašymų sulaukiam, – atskleidžia Alma. 

Kaip kilo mintis savo įmonę pavadinti „Švaros angelu“? 

Egidijus šyptelėjęs išsitaria, kaip jis mąstė: 

– Gal „Dvi šluotos“, nes pradžioje dirbo dviese. 

– Sakau, išprotėjai! Iš karto asociacija su raganomis, – šmaikščiai prisimena Alma. – Paskambinau buvusiam Tetirvinų bendruomenės pirmininkui Algirdui Mulevičiui ir paprašiau mūsų valymo įmonei padėti sugalvoti pavadinimą. Po kiek laiko jis pasiūlė kelis, o tarp jų buvo ir „Švaros angelas“, kuris mums patiko. Dabar be šio pavadinimo savo įmonės net neįsivaizduojam. 

Po visą Lietuvą nardo du „Švaros angelo“ autobusiukai. 

– Dėl tolimo kelio tik iki Klaipėdos atsisakom važiuoti, – įmonės vadovė atskleidžia, kad „Švaros angelo“ komanda darbuojasi ir įvairiuose rajonuose, ir didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. – Mūsų darbe monotonijos nėra, susitinkam skirtingų žmonių. 

Nežinomybė dėl brangstančios elektros daugelį išgąsdino. 

– Lapkritį, gruodį prieš šventes būdavo darbymetis, generalinis namų tvarkymas. O prieš praėjusias Kalėdas buvo tuščia, šokas dėl kainų. Tačiau dabar jau turim užsakymų sutvarkyti namus prieš Velykas, – pasakoja Alma. 

Visos įmonėje dirbančios moterys važinėja iš kaimų, viena gyvena net už Žeimelio. 

„Švaros angelo“ komanda valo viską: namus, butus, biurus, langus, baldus, kilimus, užuolaidas, čiužinius, automobilius ir vilkikų kabinas… 

O Egidijus karpo gyvatvores, geni medžius, išveža šakas, sugrėbia, sutvarko: 

– Viskas prasidėjo nuo savo sodybos, kur pasodinom pusę tūkstančio tujų. Jas reikia karpyti, tad nusipirkau brangų karpymo aparatą. Tuomet ir pradėjau važinėti karpyti gyvatvorių. 

Ir dukra Rugilė per vasarą daugiau su tėčiu dirba – kartu karpo gyvatvores, pjauna žolę, geni medžius, o uždirbtus pinigus taupo savo automobiliui. 

– Dešimt metų žaidžiu rankinį, brolis ir tėtis – krepšinį. Mama irgi važiuoja pasportuoti, – išduoda Rugilė.

– Ką darysi, kai nugara suriečia, – atsiliepia mama.