Vilkiškietė Sandra Merkelienė prisiminė, kaip pernai pamatė skelbimą, kad parduodama jų kaimo parduotuvė:
– O žmonės labiausiai nerimavo, kad tik ji neužsidarytų. Mes patys čia apsipirkdavom.
Ir Sandrai yra tekę prekiauti ir turguje, ir parduotuvėje, nors pagal profesiją ji siuvėja. Nuo šio sausio dirba Vilkiškių parduotuvėje, kurią nusipirko iš kriklinietės Alfonsos Jankevičienės.
– Žmona dirbti norėjo, o vaikai maži. Taigi gera proga pabandyti, nes parduotuvė šalia mūsų namų, – atskleidžia Vilkiškiuose augęs ir gimtinėje ūkininkaujantis Kęstutis Merkelis.
Sandra – iš Rokiškio krašto, vėliau gyveno Panevėžyje, bet jau devyneri metai – Vilkiškiuose:
– Augau kaime, tad noriu, jog ir mūsų vaikai gyventų erdvioje sveikoje aplinkoje, valgytų namuose užaugintas daržoves. Kamilė – Pumpėnų gimnazijos pirmokė, o Liepai – šešti metai, lanko Kriklinių darželį.
Vilkiškietė pripažįsta, jog perkant parduotuvę ir imantis šio verslo, buvo nerimo, tai natūralus jausmas:
– Tačiau gyvenime mėgstu rizikuoti.
Nedidelė jauki Vilkiškių parduotuvė beveik prieš penkerius metus tvarkingai įrengta buvusiame pieno supirkimo punkte.
– Anksčiau atvažiuodavo autoparduotuvė. Prisimenu, kaip kaimynės joje apsipirkdavo, – pasakoja Sandra.
Dar seniau Vilkiškiuose parduotuvė buvo nuo sovietmečio laikų. Tarkim, maždaug prieš keturis dešimtmečius šiame kaime gyveno apie du šimtus žmonių, dabar – perpus mažiau.
Bet Sandra pastebi, kad čia daugėja jaunų gyventojų. Jaunos šeimos nori grįžti į kaimą, perka sodybas, remontuoja. Tai patvirtina namų ieškantys pirkti skelbimai.
– Iki Panevėžio palyginus netoli. Nuo Vilkiškių iki Pumpėnų penki kilometrai, iki Kriklinių – du, – pasidžiaugiame, kad ir išasfaltuoti keliai kaimą labai priartina prie miesto, taigi ir todėl šis kraštas atgimsta, jaunėja.
Apie Vilkiškių parduotuvę jau anksčiau girdėjome daug gerų atsiliepimų: galima visko nusipirkti, o jei ko neturi, tuomet užsako ir atveža.
– Alfa Jankevičienė buvo profesionali pardavėja, tad jos tvarka ir išliko. Be to, visada galiu paklausti patarimų, – Sandra įsitikino, jog žmonės šiame krašte geri, vieni kitus pažįsta, žino, kam ko reikia, kas ką mėgsta. – Tikrai nėra taip, kad kaimo parduotuvėje perka tik alkoholį.
Kol kalbėjomės, Vilkiškių parduotuvės durys beveik neužsidarė – ėjo apsipirkti ne vien vilkiškiečiai, bet ir atvažiavo iš Moliūnų, Kriklinių, Pumpėnų. Atkeliauja ir iš Panevėžio rajono Puodžiūnų, kurie už poros kilometrų.
Kaimo žmonės pirko pačių įvairiausių prekių: pieno, arbatos, giros, katėms maisto, cigarečių, ledų, svogūnų, mandarinų, alaus, lašišos…
Beje, tiekėjas pristatė kvepiančios žuvies.
– Telefonu užsakom ir patys tiekėjai mums veža prekes, – Sandra pripažįsta, jog antkainio neužsikelsi, nes reikia, kad eitų pirkėjai, kad prekyba suktųsi, kad prekės neužsigulėtų ir būtų šviežios.
Savo parduotuvėje Sandra Merkelienė dirba kasdien nuo 10 iki 18 valandos, tik sekmadienį – nuo 11 iki 15 val.
