Leveikonių vienkiemyje, už septynių kilometrų nuo Vaškų, Kęstutis Jasėnas, Nairiuose gyvenantis Vaškų seniūnas, neapleidžia savo tėviškės – su sūnumi Tomu dirba trisdešimt hektarų žemės, išsaugota ir sodyba.
Išsaugoti ir senelio Simijono Jasėno, atkeliavusio nuo Velžių, 1912 metais, taigi dar prie caro, rusiškai surašyti 31 hektaro žemės nuosavybės dokumentai.
Senelio priesakas išsaugoti tėviškę ir žemę perduodamas iš kartos į kartą. Net melioracija neprivertė išsikelti Jono Jasėno, Kęstučio tėčio, šeimos.
Prieš 65 metus čia gimė Kęstutis, tiksliau – Vaškų ligoninėje. Keturių klasių pradžios mokyklą baigė Kyburiuose, pirmieji mokytojai – Felicija ir Jonas Baikos.
Felicija Baikienė mirė pernai, sulaukusi 95-erių.
– Iki Kyburių – keturi kilometrai, bet mane dažniausiai nuveždavo tėvukas, kuris buvo veterinaras. Mama – namų šeimininkė, – Kęstutis augo su penkeriais metais vyresniu broliu Vytautu, o jaunėlis Gediminas gimė gerokai vėliau, kai mamai buvo jau 46-eri.
Kęstutis šyptels, kad turėjo gimti mergaitė, Teresytė.
Beje, kitas senelis, mamos Teklės tėtis, buvo latvis Jurgis Lindišis…
– Vaškų vidurinėje mūsų klasėje mokėsi trys Kęstučiai ir trys Birutės, – prisimena vienas iš trijų Kęstučių. – Labai domėjausi fotografija. O sudomino mano krikšto mama Genovaitė, tėčio sesuo. Turėjau fotoaparatą „Smena“. 1986-aisiais dosafo loterijoje laimėjau „Fedą“, kurį su fotografu Vidu Dulke išsimainiau į veidrodinį „Zenitą“.
Danute Anilioniene. (Iš kairės stovi) Ipolitas Bulnis, Kęstutis Jasėnas, Petras Vaivada, Petras Kruopis,
Kęstutis Mitras, Kęstutis Mačėnas, (priekyje) Gintautas Nakvosas, Vladas Sargūnas, Jonas Lukošiūnas.
Nors Kęstutis iki šiol mėgsta fotografuoti ir keliauja su fotoaparatu, tačiau tai liko tik pomėgis. Kaip ir dainavimas. Lietuvos žemės ūkio akademijoje jis baigė agronomijos studijas ir 1980-aisiais pagal paskyrimą atvyko į Joniškėlio eksperimentinį ūkį.
– 1985–1987 metais rajono komjaunime dirbau su jaunimu, – Kęstutis atskleidė, kaip jį pasikvietė Gintautas Gegužinskas, irgi kolega agronomas.
Iš tų laikų bene labiausiai įsiminusi atrakcija – su Pasvalio jaunimu filmavimasis Vilniuje, televizijos viktorinoje „10×10“. Ir dalyvavo ne vieną sykį…
Tačiau 1987-ųjų sausį Kęstučiui gimtadienis buvo lemtingas. Su keliais draugais šventė Šašlykinėje, kai užėjo visai svyruojantis gerokai įkaušęs karinio komisariato darbuotojas Aleksejevas ir kreipėsi rusiškai. Žodžio kišenėje neieškantis Kęstutis, užuot pavaišinęs, pasiuntė jį toli.
Jau kovo 3 dieną gavo šaukimą į komisariatą. Nuo sovietinės kariuomenės beveik trisdešimtmečiui vis tiek nepavyko išsisukti. Iš pradžių teko keliauti į Sverdlovską, po to – į Ulan Udę, Buriatijos sostinę, kur Kęstutis tarnavo dvejus metus. Per tą laiką spėjo ir susituokti, ir sūnaus sulaukti.
Sovietinėje kariuomenėje tarnavo ir abu Kęstučio broliai, o tėvukas 1944-ųjų lapkritį buvo paimtas į frontą. Tiesa, prieš karą jam teko tarnauti ir Lietuvos kariuomenės dragūnų pulke.
– Tėvuko brolis baigiantis karui, 1945-ųjų kovo 8-ąją, fronte prie Liepojos ir žuvo, – Kęstutis atskleidžia šeimos vyrų likimus sovietinėje kariuomenėje…
Grįžusi iš Ulan Udės, Jasėnų šeima Nairiuose gavo butą, Kęstutis dirbo agronomu, Kyburių bendrovės vadovu, matininku, o nuo 2006-ųjų – Vaškų seniūnas.
– Seniūnijoje yra aštuonios bendruomenės ir penkios seniūnaitijos. Praėjusią savaitę buvom susirinkę į išplėstinę seniūnaičių sueigą, – Kęstutis prie didžiausių problemų įvardija žvyrkelius, kurių seniūnijoje 125 kilometrai. – Vasarą, kad sumažintume dulkėtumą, mums priklausančius kelius laistome specialiu tirpalu.
Kalbame ir apie nykstančius kaimus, ir apie Kęstučio gimtuosius Leveikonius:
– Tėvukas pasakojo, kad Leveikoniai buvęs karališkas kaimas, atleistas nuo lažo. Turiu minčių organizuoti buvusių leveikoniečių susitikimą.
Kai 1958-aisiais gimė Kęstutis, Leveikoniuose gyveno per keturiasdešimt žmonių. 1923 metų surašymo duomenimis, jų čia buvę net 64.
O užpernai miręs Kęstučio brolis Gediminas buvo paskutinis Leveikonių gyventojas. Jų tėtis Jonas Jasėnas amžinybėn išėjo 2011-aisiais, sulaukęs 95-erių. Vyriausias brolis Vytautas gyvena Kaune.
– Mūsų sūnus Tomas baigė žemės ūkio studijas, ūkininkauja senelių žemėje, o įsikūrė Pasvalyje, – Kęstutis atskleidžia, kad jų anūkas Timas, kaip ir senelis, gimęs sausio mėnesį ir ką tik šventė penkerių metų gimtadienį…
Žinoma, jaunimas visada įkvepia. Taip pat ir Vaškų „Marabu“ kompanija.
– Dar 2010 metais atėjo keturios merginos iš Vaškų vidurinės, prie jų iniciatyvos prisidėjo ir vienas berniukas, sako, rašom projektą „Įjunk ryšį“, jeigu laimėsim, padėsim surengti miestelio šventę, – seniūnas Kęstutis Jasėnas prisiminė, kaip jaunimas pasikvietė garsų atlikėją Stepą Janušką, kaip surengti šokiai be pykčio ir be muštynių, o ši idėja išsirutuliojo į plačią spalvingą veiklą, kuri neįsivaizduojama be kultūrininko Mindaugo Garalevičiaus lyderystės.
Kęstutis įsitikinęs, kad, be seniūnijos darbuotojų ir visų žmonių supratimo bei geranoriškos pagalbos, net ir problemų neįmanoma išspręsti. Už tokią nuoširdžią bendrystę jis ir dėkingas.
– Seniūno darbas neįspraudžiamas į tarnybines instrukcijas. Tai tiesiog kasdienis bendravimas ir pačios įvairiausios situacijos. Štai skambina močiutė, kad nėra kas parveža iš ligoninės. Ir reikia padėti, – Kęstučiui savo krašto žmonės – kaip ant delno.
