Norime to ar ne – artėjančių Kalėdų dvasia vis labiau ima veržtis į mūsų sielas ir kasdienybę. Šiandien kviečiame užsukti į pasvaliečių šeimą, kurios namai didžiųjų švenčių išvakarėse pakvimpa imbieriniais sausainiais, kruopščiose rankose virstančiais elegantiškais, kvapniais bei gardžiais kalėdiniais nameliais.
Jų autorė – dvidešimtmetė Dovilė Vaičekonytė.
– Vilniaus universitete bandžiau studijuoti neurobiofiziką, tačiau „sausi“ mokslai labai greitai atnešė suvokimą, jog gyvenime nieko tokio panašaus nenorėsiu daryti. Mane visuomet traukė kūrybinės veiklos, tad ieškojau studijų, kuriose būtų bent lašelis meno. Taip atsidūriau Gedimino technikos universitete, kur dabar studijuoju multimediją ir kompiuterinį dizainą. 100 procentų patenkinta savo sprendimu. Dabar jaučiuosi savo vietoje ir su džiaugsmu einu į paskaitas, – pasakoja Dovilė.
Noras kurti – merginos genuose.
– Mano močiutė Irena Vaičekonienė visada buvo „prie meno“. Būdama jaunesnė ir piešė, ir labai gražiai mezgė. Tą gyslelę būsiu, ko gero, perėmusi ir aš. Gimnazijoje lankiau tautinius šokius, fotografiją, karoliukų vėrimo, keramikos būrelius. Esu, ko gero, išbandžiusi visas mokykloje siūlytas kūrybos formas, – šypsosi pasvalietė.
Mergina priešais mus dėlioja iš vakaro pagamintus imbierinius namelius ir pasakoja apie savo šeimą. Mama Vilma dirba medicinos seserimi, tėtis Gytis – vairuotoju, o šešeriais metais vyresnis brolis Paulius šiuo metu uždarbiauja Norvegijoje.
Būtent šeimoje reikia ieškoti to, kas galbūt kažkada net peraugs į nuosavą verslą.
– Kai buvau maža, prieš vienas Kalėdas kartu su mama iškepėme imbierinį namelį. Jis taip visiems patiko, kad pamažu užgimė tradicija – kasmet prieš didžiąsias šventes iškepti bei kartu papuošti po vieną namelį. Kai užklupo karantinas ir atsirado daugiau laiko, ėmiau domėtis maisto gamyba. Labai greitai suvokiau, jog tai man patinka. Ypač konditerija, įvairūs kepiniai.
Pernai prieš Kalėdas pasvalietė sulaukė pasiūlymo iškepti imbierinių namelių daugiau ir pabandyti juos parduoti.
– Sumanymas pavyko – sulaukiau nemažai užsakymų. Kaip reagavo žmonės pamatę mano darbus? Šypsojosi, o pasibaigus šventėms ne vienas prisipažino, jog taip ir neišdrįso suvalgyti mano gamintos saldžios kalėdinės dekoracijos. Šiemet ir vėl siūlau šventes sutikti su mano imbieriniais nameliais.
Ar jaunoji konditerė turi firminį patiekalą?
– Žmonės giria mano cinamonines bandeles (šypsosi), patinka ir keksiukai, kurių taip pat siūlau užsisakyti savo klientams.
Ar nebus taip, kad vieną dieną diplomuota medijų kūrėja atidarys nuosavą kepyklą?
– Norėčiau dirbti tai, ką dabar studijuoju, ir kartu – turėti mažą kepyklėlę. Čia tokia tyli mano svajonė.
Kol reali kepykla dar už gyvenimo kalvų ir klonių, mergina atidarė internetinį jos analogą. Feisbuko paieškoje įvedę žodžius „Cukrinė trobelė“ jūs atsidursite virtualioje Dovilės kepyklėlėje. Čia ne tik galima pamatyti jos kepinius ar apžiūrėti imbierinius namelius, bet ir pamatyti vaizdo įrašus, kuriuose įamžintas kūrybinis procesas.
Kaip pasakoja konditerė mėgėja, dabartiniai nameliai kaip diena ir naktis skiriasi nuo tų, kuriuos su mama gamino vaikystėje. Dabar jie gerokai skoningesni ir kruopščiau pagaminti.
Kepinių tešla – tradicinė imbierinių sausainių. Pasvalietė tik šiek tiek pakeitė ten dedamų prieskonių proporcijas bei sudėtį.
Beje – nuo tešlos išminkymo iki baigtinio statinio praeina nei daug nei mažai – 6–7 valandos.
– Ilgiausiai užtrunka dekoravimas, ypač smulkesnių detalių piešimas glajumi. Tiesa, po vieną niekuomet ir nekepu. Štai vakar pagaminau keturis.
Dabar Dovilė Vaičekonytė gamina trijų modelių namelius, tačiau kūrybingos pasvalietės planuose ir personalizuoti imbieriniai statiniai.
– Jie turėtų būti maksimaliai panašūs į tuos, kuriuose gyvena namelį užsakęs žmogus. Toks pat stogas, langai, namo numeris. Tačiau šį sumanymą kol kas atidedu vėlesniems laikams, nes tokie projektai reikalauja labai daug laiko.
Kvapnios ir skanios kalėdinės dekoracijos idėja Dovilė užkrėtė ir savo kursiokę.
– Jai patiko mano sumanymas, tad dabar kepame kartu. Taip ir greiDovilė Vaičekonytė vieno namelio gamybai užtrunka šešias septynias valandas. čiau, ir linksmiau. Aš savo namelius siūlau pasvaliečiams, ji – gimtųjų Molėtų gyventojams.
Pašnekovė prisipažįsta – Kalėdos – laukiamiausia metų šventė.
– Tai pirmiausia šeimos šventė, kai visi susirenka į būrį. Labai laukiu grįžtančio brolio. Pasiilgau jo. Man patinka sniegas, ramybė ir ta šventiška emocija, kuri lydi visą šį laikotarpį. Mano imbieriniai nameliai visa tai ir simbolizuoja. Džiaugiuosi, kad su jais ir per juos tą ypatingą dvasią galiu dovanoti žmonėms.
