Ar įmanoma aklųjų ir silpnaregių gyvenimus įsprausti į biurokratinius rėmus…

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo pirmininkė Rasa Rimkūnaitė jubiliejaus proga sveikina Praną Pliušką, humoro grupės „Molėtuvka“ vadovą. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo nariai rinkosi „Riešuto“ mokyklos salėje į ataskaitinį susirinkimą ir Pasaulinės baltosios lazdelės dienos paminėjimą.

Šiai organizacijai priklauso 65 rajono gyventojai, iš jų trisdešimt – Pasvalio miesto. 

Susirinkusieji tylos minute pagerbė amžinybėn išėjusius draugus Algimantą Bulkę ir Aurelijų Kaupą. Beje, iš Pakruojo atvyko Algimanto sesuo Jolita. 

Taip pat pristatyti nauji nariai Teodora Serapinienė, Teresė Labanauskienė ir keturiolikmetis Aronas. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis (kairėje) ir šios organizacijos šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Šešiasdešimtmečio proga pasveikinti narteikietė Audronė Laurinaitienė ir pasvalietis Pranas Pliuška. Kiti jubiliatai į susirinkimą neatvyko. 

– Čia dirbu jau penkiolika metų ir kaskart man be galo gera širdy ir rami sąžinė, jei galiu patarti, pamokyti, padėti savo negalios likimo draugams, vyresniems ir jaunesniems, ir ne tik neįgaliesiems, bet ir jų artimiesiems, globėjams, visiems, kam rūpi neregio ar silpnaregio likimas, – prisipažįsta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo pirmininkė Rasa Rimkūnaitė. 

Ji įsitikinusi, jog kiekvienas žmogus – atskira istorija: 

– Todėl reikia laiko, kol susipažįstame ir vieni kitais pasitikime. Tačiau aš pati nuo vaikystės būdama šios organizacijos narė tikrai pripažįstu, kaip gerai, kad yra vieta, kur galima kreiptis patarimo ir pagalbos, kai jos prireikia. Vieniems to reikia dažniau ir daugiau, kitiems – tik retkarčiais.

Rasa teigia socialinę reabilitaciją suprantanti labai plačiai: 

– Kai galvoju apie regėjimo negalią turintį žmogų, tokia pagalba aprėpia visą kasdienį gyvenimą – namų tvarkymasis, drabužių pasirinkimas ir susidėjimas, maisto gaminimas ir valgymas, pirkiniai, skalbiniai, išėjimas pasivaikščioti ar pasisvečiuoti, kelionės ir pramogos, susitikimai ir renginiai. Viskas reikalinga, kad žmogus neužsisklęstų. 

O jeigu dar pamąstytume apie skirtingo amžiaus ir skirtingą regėjimo stiprumą turinčius neįgaliuosius. 

– Jaunas žmogus pasitelkia išmaniąsias technologijas ir stengiasi būti kuo savarankiškesnis ne tik mokydamasis, bet ir keliaudamas, pramogaudamas. Tuo tarpu senjoras labai dažnai, be regėjimo problemų, turi kitų ligų ar sutrikimų, jaučiasi nesmagiai ir nejaukiai, kad gatvėje nebepažįsta žmonių, parduotuvėje nebegeba susiskaičiuoti monetų ar nebemato užrašų poliklinikoje. Vaikai ar kiti artimieji nuolat užsiėmę, tad sunku prisikviesti ir priprašyti, kad palydėtų, padėtų, pavežtų, – pastebi Rasa. 

Pasvaliečiai paminėjo Baltosios lazdelės dieną. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Ji nuogąstauja, jog ateinančiais metais teikiant socialinės reabilitacijos neįgaliesiems paslaugas norima žmones įsprausti į funkcionieriams patogius rėmus: 

– Pagalba ir veikla galės būti teikiama keturis kartus per mėnesį, nurodytą dieną ir valandą. Neįgaliam žmogui tai nemalonus spaudimas ir įsipareigojimas, kurį nežinia, ar pajėgs įvykdyti. 

Pasvalio rajono aklųjų ir silpnaregių vadovė pripažįsta, kad namuose padeda individualias paslaugas teikiantys darbuotojai ir specialistai: 

– Tačiau mes, kaip nevyriausybinė organizacija, iki šiol stengdavomės dirbti lanksčiai ir prisitaikyti prie konkretaus žmogaus poreikių. Jeigu neregys ar silpnaregis įsigyja naują regos techninės pagalbos priemonę, mokome ja naudotis, kol žmogus išmoksta. 

Taigi, jei reikia, ir kasdien susitinka. 

– Arba močiutei gydytojas paskyrė dešimt dienų iš eilės lašelines poliklinikoje. Tuomet derinamės tarpusavyje, kad močiutę galėtume palydėti. Ar tai yra tik palydėjimo paslauga, kurią pagal besikeičiančius valstybės įstatymus turėtų atlikti asmeninis asistentas? Kol keliaujame, su žmogumi bendraujame, šnekamės ir apie gamtą, aptariame politikos bei ekonomikos aktualijas, grįžtant užsukame į parduotuvę bei vaistinę, o grįžę pas neįgaliąją į namus, prie puodelio arbatos pasineriame į jos nuostabios jaunystės prisiminimus… Kol žavioji močiutė svajingai pasakoja, gerajai palydovei galvoje vis sukasi nerimas – ar čia kasdieniai įgūdžiai, ar užimtumas? Tik neabejotina, jog tai socialinė reabilitacija. Gaila, kad tokie malonūs ir reikalingi susitikimai gali baigtis po trejų metų, nes taip nusprendė ministerija, – Rasa akivaizdžiai atskleidžia, kaip kasdienis gyvenimas ir poreikiai nesutelpa į biurokratinius rėmus. 

Rasa vis dėlto pripažįsta, jog yra priversti taikytis prie naujovių ir paklusti atsirandančioms tvarkoms: 

– Nes kitaip mūsų nevyriausybinė organizacija nebūtų pajėgi gyvuoti kiekviename rajone ir padėti silpnaregiams bei neregiams, tiesiog neturėtume vietos, kur susitikti ir pabendrauti. Tik taip norėtume susitikti ir padėti ne pagal tvarkaraštį, o kai patogu ir reikia negalią turinčiam žmogui. Galime susitikti mūsų organizacijos patalpose ar neįgaliojo namuose, kalbėtis ir spręsti problemas, susitikę grupelėmis bendrauti, dainuoti ir muzikuoti, kurti rankdarbius, klausytis straipsnių ir diskutuoti, dalintis patirtimis ar kartu važiuoti į renginį… 

Ir šiame susirinkime dažnas dėkojo individualias paslaugas silpnaregiams ir neregiams teikiančiai Vaidai Gučaitei. 

Koncertuoja vokalinis ansamblis „Va-tai-va“. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Susirinkusiuosius maloniai stebino humoro grupės „Molėtuvka“ spektaklis „Kaip įmontuoti laimę“ (vadovas Pranas Pliuška) ir vokalinio ansamblio „Va-tai-va“ koncertas (vadovas Giedrius Gumbelevičius). 

Į susirinkimą ir Pasaulinės baltosios lazdelės dienos paminėjimą atvyko, visus šia proga pasveikino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis, šios organizacijos šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas, Pasvalio neįgaliųjų draugijos pirmininkė Virginija Kazlauskienė, Pasvalio bendrijos „Bočiai“ pirmininkas Antanas Indreliūnas, rajono meras Gintautas Gegužinskas, socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė, „Riešuto“ mokyklos direktorė Gintė Januškevičienė.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.