Šiemet vagišiai siaučia aktyviau nei pernai

Neprirakinus dviračio, po kiek laiko jo galima neberasti Asociatyvi Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Negyvenamas sodybas nuolat lanko neprašyti svečiai 

Spalio 9 d. 12 val. pranešta, kad Pumpėnų seniūnijos Dūdiškių kaime iš negyvenamosios sodybos namo pavogtas akumuliatorius. Nuostolis – 90 eurų. Vagišiai į namo vidų pateko išėmę lango stiklą. Iš Panevėžio sekmadienį į sodybą atvykęs 42 metų savininkas iš karto pamatė, kad į namą buvo įsibrovę nusikaltėliai. Jis tučtuojau informavo policiją. Tačiau šią ir panašias vagystes išaiškinti gana keblu, nes dažniausiai vagių pėdsakai jau būna ataušę. 

Tokių pranešimų policijos registruotų įvykių suvestinėse randame kone kiekvieną savaitę.

Rajono policijos komisariato viršininkas Einis Kudžma informavo, kad šiemet per devynis mėnesius vagysčių registruota daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Per tris šių metų ketvirčius gauta 50 pranešimų apie tokio pobūdžio nusikaltimus visose rajono seniūnijose – 18-ka daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu Pasvalio mieste šiemet per devynis mėnesius užregistruota 14 vagysčių, dviem mažiau nei pernai. 

E. Kudžma atkreipė dėmesį, kad kur kas mažiau vagysčių registruota per koronaviruso pandemijos piką, kuomet buvo įvesti judėjimo apribojimai. 

Minėti statistiniai rodikliai, be abejo, neatspindi tikro vagysčių masto. Dalis gyventojų paprasčiausiai apie jas nepraneša policijai. Tarkim, po kelių savaičių ar mėnesių atvykus į negyvenamąją sodybą ir pasigedus vieno ar kito daikto, sunku tikėtis, kad pavyks surasti ilgapirščius. Tad nereikėtų stebėtis, kad išaiškinama vidutiniškai tik apie ketvirtadalį – 25 proc. tokių nusikaltimų. 

Kalbėdamas apie negyvenamųjų sodybų apsaugą, rajono policijos komisariato vadovas E. Kudžma priminė daug kartų girdėtas elementariausias priemones, apsunkinančias vagišių patekimą į patalpas. Visų pirma – duris turi saugoti gera spyna, o ne miniatiūrinė, tinkanti pašto dėžutėms. Į negyvenamąsias sodybas nusikaltėliai paprastai atvyksta mašinomis, tad paprašius, kaimynai galėtų užsirašyti įtarimą sukėlusio automobilio valstybinius numerius. Be abejo, negyvenamosiose sodybose nereikėtų palikti vertingų daiktų. 

Turbūt nėra tokio kaimo ar atokios sodybos, į kurią nebūtų užsukę metalo supirkėjai. Kartais tokie pasivažinėjimai tampa nerūpestingai palikto svetimo turto žvalgytuvėmis. Negyvenamosios sodybos savininkas gali kaltinti save, tarytum masalą vagišiams joje palikęs senus bidonus, akėčias, kito metalo laužo krūvas. „Pasižvalgius po Pasvalį taip pat į valias rastume nerakinamų sandėliukų“, – pastebėjo rajono policijos komisariato vadovas E. Kudžma. 

Kai vagystė tampa profesija 

Populiarioje Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo komedijoje „Dvylika kėdžių“ ir pagal ją sukurtoje kino juostoje vaizduojamas antrųjų Stargorodo socialinio aprūpinimo namų ūkvedys Aleksandras Jakovlevičius buvo „drovus vagis“. Nors jam buvo gėda, bet vis tiek jis negalėjo gyventi ko nors nenugvelbęs. Policijos viršininkas E. Kudžma minėjo, kad tokių „drovių vagišių“ rajone yra apie dešimt. Kitaip tariant, nuo mažens įpratę vogti, jie nežino ir neieško kito kelio kaip užsidirbti pinigų. Tik skirtingai nuo minėtos komedijos personažo, vogdami tokie asmenys neraudonuoja iš gėdos. „Policijai gerai žinomų tokių „etatinių“ vagišių yra visose savivaldybėse. Nutverti padarę nusikaltimą, jie įkalinimo įstaigose dažniausiai praleidžia kelis mėnesius, o grįžę vėl vagiliauja. Pasisavintus, pavyzdžiui, elektrinius gręžtuvus, šlifuoklius ir kitus daiktus ilgapirščiai pusvelčiui parduoda. Turime duomenų, kad mūsų krašte vogti daiktai išvežami ir į Rygos turgų“, – kalbėjo policijos viršininkas E. Kudžma. 

Pasakodamas apie šiemet vasarą registruotas vagystes, pašnekovas detaliau informavo apie du nusikaltimus Joniškėlio apylinkių seniūnijoje ir vieną – Saločių seniūnijoje. Į vieną gyvenvietę pas merginą nepigiu dviračiu atmynęs jaunuolis dviratę transporto priemonę atrėmė į namo sieną. Po dviejų parų jaunuolis apsižiūrėjo, kad tūkstantį eurų kainavusio dviračio – nė kvapo.

Kitame seniūnijos kaime ką tik iš įkalinimo vietos grįžęs asmuo girtavo su sėbru. Baigę tuštinti butelius sugėrovai sumanė originaliu būdu prasimanyti pinigų. Iš kaimyninės sodybos išrovė prieš kelerius metus pasodintas dešimt obelaičių, iš kurių šešias nulaužė. Kalėjimo „mokyklas“ baigęs vyriškis su pavogtais vaismedžiais šlitinėjo po kaimą, siūlydamas juos už kelis eurus. Po kiek laiko jis buvo sulaikytas padaręs sunkų nusikaltimą ir po teismo nuosprendžio iš kalėjimo grįš nebe po kelių mėnesių, o po kelerių metų.

Tuo tarpu Saločių seniūnijos Namajūnų kaime nusikaltėliai įsigudrino iš žvyrkelio išrausti dar sovietiniais laikais įrengtą šešių metrų ilgio metalinę pralaidą. Šis nusikaltimas išaiškintas. 

Neverta tikėtis, kad ir išaiškinus vagystę, savininkui bus atlyginti nuostoliai. Paprastai valkataujantys „etatiniai“ smulkūs vagišiai neturi nei turto, nei pajamų. Tarkim, pavogtą dviratį nusikaltėlis pusvelčiui parduoda, o gautus pinigus kaipmat prageria.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.