Kiekvienų mokslo metų išvakarėse paprastai skelbiamos pagrindinės ugdymo gairės, akcentuojama, kam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Apie tai buvo kalbama prieš savaitę Birštone vykusioje konferencijoje, skirtoje naujiems mokslo metams aptarti. Joje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ministerijos darbuotojai, savivaldybių merai, švietimo skyrių vedėjai. Nesenai naujųjų mokslo metų aktualijos aptartos bendrame rajono mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų bei švietimo ir sporto skyriaus darbuotojų pasitarime.
Rugsėjo 1-osios išvakarėse apie prasidedančių mokslo metų naujoves, aktualijas, problemas kalbėjomės su rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėju dr. Gvidu Viliu.
– Pirmiausia pristatykite 2022– 2023 mokslo metų rajono bendrojo lavinimo mokyklų panoramą.
– Turime keturias gimnazijas, dvi pagrindines mokyklas ir tiek pat progimnazijų. Šiemet 100 metų jubiliejų minėsianti Pasvalio Petro Vileišio gimnazija – vienintelė rajone grynoji, kurioje mokosi tik 1–4 (9–12 kl.) klasių gimnazistai. Tuo tarpu Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Vaškų gimnazijos vadinamos ilgosiomis, nes jose ugdomi visų klasių mokiniai. Prognozuojama, kad keturiose gimnazijose į mokyklinius suolus sės per 1 200 moksleivių, o visose rajono ugdymo įstaigose (darželiuose, mokyklose) tikimės sulaukti per 3 150 auklėtinių (apie 70 mažiau nei prieš metus), iš jų apie 2 370 – 1–12 klasėse. Tačiau tikslius duomenis žinosime tik prasidėjus mokslo metams.
Pasvalio Lėvens ir Saločių Antano Poškos pagrindinėse mokyklose ugdomi 1–10 klasių mokiniai, o Krinčino Antano Vienažindžio ir Pasvalio Svalios progimnazijose – 1–8 klasių. Lėvens pagrindinei mokyklai priklauso Daujėnų ir Ustukių skyriai, o Krinčino Antano Vienažindžio progimnazijai – Pajiešmenių skyrius. Jau priimti Savivaldybės tarybos sprendimai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1-osios Daujėnų ir Pajiešmenių skyriuose nebebus formuojamos 5–8 klasės, tad po metų jose turėtų likti tik ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriai. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais Pajiešmenių skyriaus septintoje ir aštuntoje klasėse bus tik po aštuonis moksleivius. Tai yra mažiausias leistinas limitas.
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovė Jurgita Šiugždinienė naujuosius mokslo metus pavadino išskirtiniais. Toks pasakymas skamba intriguojančiai. Ką turėjo omenyje taip sakydama ministrė?
– Išskirtinumų yra daug. Paminėsiu tik keletą. Įsibėgėja „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurioje dalyvauja per du šimtus auklėtinių turinčios penkios rajono mokyklos – Pasvalio Petro Vileišio, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų gimnazijos, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla ir Svalios progimnazija. Patekome į pirmąjį programos įgyvendinimo etapą, dabar laukiame Europos Sąjungos ekspertų verdikto.
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos, po maždaug dviejų dešimtmečių nebebus jungtinių 5–8 klasių. Mūsų rajono mokyklos tokių klasių neturėjo jau nuo praėjusių metų rugsėjo.
Pavasarį nemenku iššūkiu tapo nuo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių vaikų ugdymas. Dabar tam jau pasirengta, sukurtos specialios programos.
Sparčiai ruošiamasi įtraukiajam ugdymui.
– Apie į naują kokybinį ugdymo lygį mokyklas turėsiančią pakelti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą jau buvo rašyta. Tuo tarpu nebe pirmi metai minimi žodžiai „įtraukusis ugdymas“ vis dar skamba keistokai.
– Įtraukusis ugdymas reiškia, kad įvairių poreikių vaikai mokosi kartu ir mokyklos aplinka tam yra pritaikyta. Jau nieko nebestebina, kai klasėje matome ir specialiųjų poreikių mokinių. Valstybė skiria didelį dėmesį, kad tokiam darbui būtų pasirengę ne tik mokytojai, bet ir jų padėjėjai. Numatyta šalyje steigti dešimt konsultacinių centrų, kurie talkins mokykloms, kaip dirbti ne tik su specialiųjų poreikių, bet ir skirtingos kultūrinės aplinkos vaikais. Jau ir mūsų rajono mokyklose mokosi iš užsienio grįžusių emigrantų vaikai. Tai išties didelis iššūkis visai švietimo sistemai.
– Minėjote ukrainiečių vaikų ugdymą. Kokia situacija dabar yra mūsų rajone?
– Dalis karo pabėgėlių su vaikais grįžo namo, yra ir per vasarą atvykusiųjų. Vyksta nuolatinis judėjimas, tad galima pasakyti tik apytikslius skaičius. Į darželius ir mokyklas turėtų ateiti per penkiasdešimt ukrainiečių vaikų. Kaip ir pavasarį, daugiausia ukrainiečių tikisi sulaukti Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla. Jiems siūloma rinktis vieną iš dviejų pagrindinių ugdymo modelių. Jei bus techninės galimybės, ukrainiečiai galės nuotoliniu būdu mokytis savo mokykloje, pas mus mokantis tik lietuvių kalbos. Kita alternatyva – ukrainiečiai gali mokytis pagal jiems pritaikytą programą mūsų mokyklose, o savo gimtosios kalbos – nuotoliniu būdu. Bet kuriuo atveju lietuvių kalba jiems privaloma – jai skirtos penkios pamokos per savaitę. Valstybė skyrė lėšų ir per vasarą lietuvių kalbos mokėsi beveik dvidešimt ukrainiečių vaikų. Tad daugelis iš jų jau gana gerai kalba lietuviškai.
– Prieš porą metų Pasvalyje lankydamasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie socialinę atskirtį patiriančiose šeimose augančių vaikų privalomą ankstyvąjį ugdymą. Tuomet valstybės vadovas akcentavo, kad būtina visiems vaikams suteikti vienodas starto galimybes siekti kokybiško ugdymo. Ar per tą laiką rajone įvyko kokių nors reikšmingų pokyčių?
– Jei pernai buvo ugdomi keturi ikimokyklinio amžiaus vaikai iš minėtų šeimų, tai šiais mokslo metais – net 19. Taigi, poslinkiai ryškūs. Jie pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant su seniūnijų socialinėmis darbuotojomis. Sprendimą dėl privalomo ugdymo priima Savivaldybės vaiko gerovės komisija. Valstybė apmoka vaikų pavėžėjimo ir maitinimo išlaidas. Turimais išankstiniais duomenis, daugiausia mažųjų auklėtinių sulauks Pasvalio vaikų darželis „Žilvitis“. Tokia ankstyva vaikų socializacija ypač svarbi ir viliamės teigiamų rezultatų pamatyti jau pradinėse klasėse.
– Panaikinus pagrindinę mokytojų rengimo kalvę – Lietuvos edukologijos universitetą (buv. Vilniaus pedagoginis universitetas), didžiuosiuose šalies miestuose vis garsiau kalbama apie matematikos, fizikos ir kitų dalykų mokytojų trūkumo problemą. Ar ji jau aktuali mūsų rajono mokykloms?
– Lankėmės mokyklose, kalbėjomės su vadovais ir galiu patikinti, kad šiais mokslo metais mokytojų nepritrūksime. Tai nereiškia, kad kai kurios mokyklos neturėjo bėdų. Ką tik (pirmadienį – aut.) Vaškų gimnazijos direktorė Dalia Remeikiene informavo, kad pagaliau pavyko surasti iš Pakruojo rajono atvažiuosiantį istorijos mokytoją. Yra kita problema – mažėjant klasių komplektų skaičiui, mažėja ir mokytojų krūviai.
– Ačiū už pokalbį.
