Septintąjį kartą prie Raubonių vandens malūno–vilnų karšyklos rugpjūčio 27 ir 28 dienomis šurmuliuos tradicinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“. Šiemet jis įsimintinas, nes po rekonstrukcijos bus atidarytas malūnas.
Kai 2015-ųjų rugsėjo 12-ąją po aštuoniolikos metų pertraukos vėl pradėjo dūgzti Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos verpyklos mašinos, tada dar niekas negalvojo, kad atgims ir malūno skyrius.
– 2018-ųjų pabaigoje pradėti senojo Raubonių vandens malūno restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai, kurie tęsėsi kelerius metus. Visą tą laikotarpį pamažu keitėsi malūnas ir jo aplinka. Festivalio dalyviai, susirinkę į atidarymą, išvys neatpažįstamai pasikeitusį Raubonių vandens malūno pastatą, įrengtas patalpas, sutvarkytą aplinką, – Raubonių bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė taip pat prisiminė 2013-ųjų vasaros kraštiečių susitikimą, kurį vedė Gintarė ir Vaidotas Gikiai. – Tuomet Vaidotas įžengė į Raubonių malūną ir nuo to viskas įsisuko…
Šiemet festivalyje bus gausu įvairių kolektyvų pasirodymų: folkloro ansamblių, teatrų, liaudiškos muzikos kapelų, vyks mugė ir edukacijos. Pirmą kartą festivalyje dalyvaus folkloro kolektyvas iš Latvijos, Ceraukstės savivaldybės.
Ceraukstės folkloro ansamblis „Laukam pāri“ susikūrė 2005 metais ir kasmet dalyvauja įvairiuose tradiciniuose renginiuose: tarptautiniame olkloro festivalyje „Baltica 2006”, Mežotnės Pilskalno festivaliuose, Europos kultūros paveldo dienose prie Ěņķi ąžuolo, šventėse Jūrmaloje, Turaidoje, Dobelėje, Stelpėje ir t. t. Kolektyvas populiarina Žiemgalos regiono folklorą ir papročius, dainuoja Bauskės krašto dainas. Ansamblis pasipuošęs X-XII amžiaus viduramžių rūbais ir papuošalais, kai kurie iš jų kruopščiai pagaminti savo rankomis…
Ukmergės rajono Siesikų liaudiškos muzikos kapela surengs pasirodymą patriotine tema „Laisvės dainos“.
Veiks pirtys, vyks jų edukacijos. Šlepečių vėlimo čempionatas sutraukia vis daugiau dalyvių. Jeigu pradžioje kam nors buvo nedrąsu, tai dabar norinčiųjų pabandyti velti netrūksta.
Festivalyje bus galima ne tik dalyvauti edukacijose, tačiau ir skaniai bei sočiai pavalgyti, nes raubonietės gaspadinės jau ruošiasi kepti namines bandeles, virti garsiuosius „Raubonių virtienius“, o šeimininkė iš Pakruojo rajono gamins ir vaišins skaniausiais grybukais.
– Tad sotūs ir laimingi galėsite grožėtis nuostabia gamta, jausti puikią renginio atmosferą, dalyvauti užsiėmimuose ir veiklose, klausytis koncertų ir grožėtis kolektyvų pasirodymais. Pirmosios festivalio dienos vakarą vainikuos folkroko grupės „Žalvarinis“ pasirodymas, – atskleidžia bendruomenės pirmininkė bei kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Gražina Paškevičienė.
Ir antroji festivalio diena bus pilna veiklų, kurios patiks įvairiems skoniams. Rytą pradės tradicinės muzikos muzikantai „Tam kart’“. Tęs folkloro ansamblis „Tatula“, savo pasirodymą surengs Krekenavos teatras „Avilys“, o festivalį uždarys Sauliaus Petreikio trio programa.
Tai vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų, kurio koncertuose stebina gebėjimas sutalpinti gaivališką pirmapradiškumą ir sielos kūrybą. Atlikėjo daugiapusiškumas atsiskleidžia per skirtingus instrumentus ir nuolatinį ieškojimą. Šiame permainų kelyje susipina verksmingas dudukas, dvasinga bansuri fleita, įdomioji kinų hulusi fleita, nuoširdusis lamzdelis ar šokius nešančios airiškos fleitos. Visi atlikėjo išieškoti instrumentai – tai tik didingo medžio šakos, kurio šaknys tvirtai siejasi su viso pasaulio tautomis, todėl muzika skleidžia vienybę. Kartais tai eksperimentas, o kartais tvari struktūra, nes atlikėjas kuria nuo archajiško folko iki modernios World muzikos ir netgi su ekspresyvaus džiazo elementais. Atlikėjo koncertas – tai visad kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, kurios gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir nenuspėjamas…
Prieš pietus paskaitą skaitys žolininkas Virginijus Skirkevičius.
Abi festivalio dienas vyks užsiėmimai vaikams, įvairūs liaudiški žaidimai ir kitos pramogos.
– Labai kviečiame visus Pasvalio krašto amatininkus dalyvauti festivalyje ir pristatyti savo amatą bei gaminius. Taip pat laukiame ūkininkų, kurie prekiauja savo produkcija: sūriais, medumi, duona… Kviečiame atvykti ir parodyti savo gražius darbus, – prašo festivalio „Vilnonės dienos“ organizatoriai.
– Mano fotografijų parodose – pusšimtis Lietuvos malūnų. Raubonių dar neteko fotografuoti, bet teks, – prisipažįsta pumpėnietis Virgilijus Navalinskas, kuris savo įamžintus malūnus šį kartą pristatys Raubonyse per „Vilnones dienas“.
Pirmą sykį paroda „Lietuvos malūnai“ eksponuota Pumpėnų vidurvasario festivalyje.
– Jau pernai ir užpernai mano fotoobjektyvas stabtelėdavo prie vieno ar kito malūno, kai po Lietuvą važinėdavau fotografuodamas bažnyčias ir koplyčias, – pasakoja Virgilijus. – Spaudė širdį apgailėtina malūnų išvaizda ir nujaučiamas likimas. Norą organizuoti Lietuvos malūnų parodą įkvėpė kilni įžvalgių pumpėniečių Armino ir Martyno Vareikų iniciatyva atgaivinti ir restauruoti beveik šimtametį Pumpėnų vėjo malūną.
Iš pradžių parodoje „Lietuvos malūnai“ buvo 42 fotografijos, dabar išsiplėtė iki pusšimčio.
– Ir dar vis fotografuoju. Tenka paieškoti, kur tie malūnai išlikę, nes paprastai pastatyti nuošaliau, – pastebi Virgilijus.
Jo Lietuvos malūnų fotografijos šią vasarą taip pat eksponuotos Daujėnų šventėje, Kryžių kalno atlaiduose, Vilkiškių kaimo šventėje, Joniškėlio kultūros namuose, o po savaitės atkeliaus į Raubonių „Vilnones dienas“.
