Nors dar lepina vasariški karščiai, tačiau trumpėjančios dienos primena, kad artėja šildymo sezonas. Blogiausia tai, kad jis tęsiasi vidutiniškai septynis mėnesius ir smarkiai prakrato pinigines. Beveik prieš kiekvieną šildymo sezoną tiek kuro, tiek šildymo įrangos kainos palaipsniui didėdavo. Tačiau dabar kalbama ne apie kainų didėjimą, bet apie jų šuolį septynmyliais žingsniais. Priežastys visiems žinomos – nuo vasario 24 d. besitęsianti brutali Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sujaukė ekonominius ryšius ir bene skaudžiausiai smogė energetikai.
Kondicionierių ir saulės elektrinių bumas
Antradienio popietę Pasvalyje, Petro Avižonio g., užsukę į šildymo įrangą pardavinėjančios „Vilpros“ saloną pasiteiravome jo savininko Sigito Rauckio apie šiųmetes tendencijas ir kainas. Lygindamas su praėjusių metų pirkimais, pašnekovas minėjo labai išaugusią kondicionierių ir saulės elektrinių paklausą. S. Rauckis sakė, kad minėtą ir kitą šildymo įrangą „Vilpros“ specialistai montuoja klientų namuose. Kalbėdamas apie vis populiarėjančias saulės baterijas, verslininkas atkreipė dėmesį, kad jas norintys įsigyti kai kurie klientai susiduria su rimta problema – nėra taip paprasta suderinti ESO sąlygose nurodytą saulės elektrinės galią.
Iš kieto kuro katilų populiariausi – granuliniai, penktos klasės energetinio naudingumo koeficento. Todėl, kad juos įsigyjant galima tikėtis valstybės paramos. Savininkas rodė „Vilpros“ parduotuvėje esantį, per 2 500 Eur kainuojantį tokio tipo katilą, atvežtą iš Bosnijos ir Hercegovinos. Daugiau klientų domisi šilumos siurbliais oras-vanduo, kuriems taip pat skiriama valstybės subsidija.
Smarkiai padidėjus dujų kainoms, šį kurą naudojančių katilų šiemet parduodama vos vienas kitas. Stebint dabartines energetikos tendencijas, vargu ar galima tikėtis, kad vėl greitai grįžtų dujinių katilų pirkimo bumas. Nėra populiarūs ir židiniai.
Visų kieto kuro katilų kainos jau perkopusios tūkstančio eurų sumą. Buvę vieni pigiausių vadinamieji „močiučių katilai su „rinkėmis“, kainavę 500–600 Eur, dabar parduodami kone perpus brangiau. Už ukrainietišką 10–12 kW galingumo kieto kuro tektų pakloti per 1 300 Eur. Prieš metus toks katilas kainavo apie 800 Eur.
Iš šio prekių segmento, anot S. Rauckio, viena populiariausių dabar yra „Aukštaitijos katilų“ produkcija. Ukmergėje esanti gamykla tiesiog nebespėja jų gaminti. Tad dabar užsisakius šios firmos kieto kuro katilą, jo tektų laukti du tris mėnesius. Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai vertinamų 10 kW galingumo „Econ“ kieto kuro katilas kainuoja apie 1500 Eur. Pašnekovas minėjo, kad ir kitos Ukmergėje esančios gamyklos „Antaros“ kieto kuro katilų reikia laukti maždaug tiek pat laiko.
Baigdamas pokalbį S. Rauckis pastebėjo, kad daug klientų, deja, linkę nepaisyti liaudies patarlės, jog roges žiemai reikia ruošti vasarą. Vėstant orams jie užplūsta šildymo įranga prekiaujantį saloną ir nervinasi, kad tuoj pat negali gauti norimo katilo, prisikviesti į namus meistro.
Kuro kainos išaugo dvigubai
Nieko paguodžiančio savo klientams negali pasakyti Mūšos gatvėje įsikūrusios Pasvalio kuro bazės vadovas Mindaugas Mickus – palyginus su praėjusiais metais, medžio pjuvenų briketų, anglių ir durpių kainos smarkiai padidėjusios. Pašnekovas patarė nurodant kainas rašyti žodelį „apie“, nes jos gana sparčiai keičiasi. Žinoma, klientams nenaudinga linkme.
Ketvirtadienį paletė (960 kg) uosio pjuvenų briketų kainavo apie 400 Eur, prieš metus – 200–220 Eur. Už didmaišiais (1 tona) pardavinėjamas anglis dabar tektų pakloti apie 360 Eur. Pernai būtų užtekę 160–170 Eur. Didmaišis durpių briketų (900 kg) kainuoja taip pat daugiau nei dvigubai – apie 250 Eur, vietoj 120 Eur. Visos paminėtos kainos yra su pristatymu į namus. Verslininkas minėjo, kad užsakymų turi mėnesiui į priekį.
Laikraščiuose pilna skelbimų apie pigiai parduodamas malkas. Tik žodį „pigiai“ reikėtų rašyti kabutėse. Paskambinus vienu iš skelbime nurodytų telefono numerių, vyriškis paaiškino, kad mašina skaldytų mišrių malkų (10 kub. m) kainuoja 580 Eur, o toks pat kiekis beržinių – 650 Eur
