Pumpėnuose – tūkstančiai, mokančių švęsti

Praūžė lauktas „Pumpėnų vidurvasario festivalis 2022“. Sprendžiant iš registracijų skaičiaus, dviejų dienų šventė mažame miestelyje sutraukė daugiau nei penkis tūkstančius dalyvių! Ją sukūrė gausi organizatorių komanda: „Būk geresnis“, Pumpėnų bendruomenė, „Socialinė iniciatyva“, „Jaunimas Gali / Youth Can“ ir daugiau nei šimtas įvairaus amžiaus savanorių bei pagalbininkų. Tai – septynerių metų intensyvaus neatlygintino darbo savo kraštui rezultatas – sako rengėjai ir dėkoja visiems prisidėjusiems bei atvykusiems kartu švęsti.

Futbolo turnyro nugalėtojai – Pasvalio jaunimo komanda „Crypto Lietuva“. Pumpėnų šventei susibūrė rajono futbolininkai ir sporto mėgėjai. Kairėje – organizatorius Arminas Vareika. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

 „Būk geresnis“ vadovas Arminas Vareika atskleidžia, kad Pumpėnų šventė jam – sapno virsmas tikrove: „Man teko sapnuoti Pumpėnų festivalį bei momentą, kai užlipu ant scenos ir negaliu matyti žmonių minios pabaigos… Tai išsipildė.“ 

Dalijamės epizodais iš festivalio veiklų, o vaizdo įrašais iš vakaro koncertų kviečiame pasigrožėti „Būk geresnis“ feisbuke!

Abi dienas Pumpėnų gimnazijos stadionas griaudėjo nuo gyvos muzikos. Koncertavo šalyje populiarūs atlikėjai, skambėjo įvairūs žanrai, žinomų dainų koveriai ir originali kūryba. Penktadienio vakarą į miestelį rinkosi daugiausia jaunimas – scenoje laukė kylančios lietuvių muzikos grupės. Šeštadienį plūdo visi – paklausyti liaudiškos muzikos (koncertavo „Smiltelė“), Donato Montvydo, Merūno bei DJ Jovani, arba Jono Nainio šokio ritmų. 

Įvairaus amžiaus šventės dalyvius sudomino orientacinės žaidynės „Pažink Pumpėnus“. Prie lankytinų objektų laukė savanoriai, uždavę klausimų ir pateikę įdomių užduočių. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Kviesta dalyvauti savarankiškose orientacinėse žaidynėse „Pažink Pumpėnus“. Laikraščio korespondentams, žinoma, maga viską išbandyti patiems, tad leidomės į kelią. Kad gautum vertingų rėmėjų prizų, reikėjo nueiti ne vieną ir ne du kilometrus, atlikti užduotis bei atsakyti į savanorių klausimus šalia lankytinų miestelio objektų: naujųjų Pumpėnų gimnazijos (švenčiančios 160 metų jubiliejų, nors pirmąsyk mokyklą vienuoliai čia įkūrė dar 1782 m.), bažnyčios ir senųjų kapinių informacinių stendų, Pumpėnų seniūnijos (kur ant naujų stiebų plevėsuoja Lietuvai ir Pumpėnams svarbios vėliavos), malūno, senojo kalėjimo (dabar čia – maisto prekių parduotuvė, kurios pastatas mena Lietuvos kovotojų už laisvę kankinimus XX amžiuje), ženklo #PUMPĖNAI bei paminklo Baltijos keliui atminti. 

Tradicinis Pasvalio rajono švenčių akcentas – senovinės auto-moto technikos paroda. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Teko prisiminti ir ko mokėmės mokykloje, ir išlaisvinti vaizduotę, ir sužinoti šį tą naujo. Be to, svečiai iš kitų kraštų išvydo, koks gražus, žaliuojantis ir įdomus yra šis miestelis. 

Organizatorių misija – galimybė praleisti laiką ne tik smagiai, bet ir aktyviai bei turiningai. Lankytojai galėjo rinktis iš daugiau nei dešimties diskusijų ir pranešimų temų, kuriomis kalbėjo žinomi Lietuvos sporto, kultūros ir visuomenės veikėjai. 

Nors naujovių daug, nepamirštamos ir tradicijos – vyko laukiamos sportinės bei žvejų varžybos. 

Tema „Kaip aš galiu padėti žemei?“ kalbėjo Virginijus Sinkevičius, už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Tradicinio krepšinio turnyro Renaldo Seibučio taurei laimėti pirmąją vietą jaunimo grupėje užėmė komanda „Mushrooms“ (geriausias žaidėjas – Rinaldas), vyrų grupės Didžiosios taurės čempionai – BC „Jūsų Panevėžys“ (geriausias žaidėjas – Tadas), Mažosios taurės – komanda „Judesio DNR“, svečiai iš Panevėžio. 

Aktyviai paminėtas ir Lietuvos futbolo šimtmetis. Vyrų grupės taurės nugalėtojai – „Crypto Lietuva“ (Pasvalio jaunimo komanda), moterų – FK „Ekranas“.

Trečią kartą Pumpėnuose vyko tinklinio turnyras. Varžybų nugalėtojais tapo komanda „Ne pirmi metai“ iš Panevėžio. 

Veikė Virgilijaus Navalinsko fotografijų paroda, kurioje įamžinta daugybė Lietuvos malūnų. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Vos išaušus, kirdo ir rajono žvejai. Pumpėnų vandenyse iš viso jie sugavo daugiau nei 9 kg žuvies. 

Plūdinės meškerės kategorijoje laimėjo Renatas Mažeikis, dugninės – Artūras Sefaldas. Didžiausia žuvis (vieno kilogramo lynas) užkibo ant Juozo Vilčinsko kabliuko. 

Visos šventės metu buvo galima įsigyti krašto, Pumpėnų malūno atributikos bei paremti organizatorius. 

Tiesa, protarpiais lijo, bet tai, panašu, niekam netrukdė! O savanoriai šlapias kėdes beregint nuvalydavo.

Organizatoriai džiaugiasi ir lankytojų sąmoningumu – per septynerius metus neužfiksuota nė vieno incidento, kivirčų ar smurto atvejų. „Žmonės supranta mūsų žinutę ir atvyksta pasilinksminti, gerbia mūsų vertybes. Man, kaip organizatoriui, tai labai svarbu – nes prisiimame milžinišką atsakomybę“, – sakė Arminas Vareika. Jis, šventei praūžus, perteikė džiugias rengėjų nuotaikas: „Daug žmonių klausia, kaip mums pavyko? Kiek visa tai kainavo? Neįmanoma atsakyti, nes šiam renginiui kryptingai ruošėmės septynerius metus. Auginome komandą, subūrėme daugybę partnerių, užmezgėme begalę kontaktų ir draugysčių, neatlygintinai dirbome nesuskaičiuojamą kiekį valandų ir štai – gavome nuostabų rezultatą, kurio pinigais nepaskaičiuosi ir greitai nepaaiškinsi! 

Publikos emocijas kaitina Donatas Montvydas. Būk geresnis“ nuotr.

Dabar jaučiamės sukūrę istorinį renginį ne tik Pumpėnams, bet ir visai Panevėžio apskričiai. Parodėme, kad mažame miestelyje galime sukurti aukščiausio lygio renginį, kuris visapusiškai augina žmogų ir yra įdomus tūkstančiams. Praėjus dienai po renginio, pradedame galvoti: „O kas toliau?“ Man labai įstrigo Dakaro lenktynininko Benedikto Vanago mintis: „Pasibaigė dakaras, prasideda dakaras“. Lygiai taip pat ir mes, minutę pailsėję, jau dėliojame kitų metų planus.“ 

Na, o galbūt dar šaunesnis dalykas nei pats festivalis – emocijos, įspūdžiai ir prisiminimai. Geras koncertas širdyje gali likti visam gyvenimui… Gyvas muzikos skambesys pažadina aistrą bei drąsą ir kasdienybėje. Ar esate tai pastebėję? Muzika, minia ir laisvė – labai galinga jėga. Gera, kad vis dažniau atsiranda galimybė šį derinį patirti ne tik didžiųjų miestų žmonėms. Gera matyti įvairaus amžiaus žmones, gal pirmąsyk atėjusius į tokį festivalį. Daliai jų tai – vienintelė galimybė metuose. Tai – viena svarbiausių priežasčių kurti mažų miestelių šventes…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.