Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti vaistų ir medicinos priemonių kainodarą bei kompensavimą. Konkrečiai kalbant, vyresni nei 75-erių pacientai ir socialiai remtini žmonės už kompensuojamuosius vaistus visai nemokės, tik jei rinksis pačius pigiausius. Visi kiti, jei rinksis pigiausius, priemokoms išleis ne daugiau nei 45 eurus per metus (perviršį padengtų valstybė). Tačiau, jei norite įsigyti brangesnį kito gamintojo kompensuojamą vaistą, priemoką turėsite sumokėti patys. Jos, beje, taip pat šiek tiek augs, maždaug euru. Tokį sprendimą valdininkai laiko būdu gyventojams ir valstybei sutaupyti, taip pat paskata gamintojų konkurencijai, kas didintų naujų ir inovatyvių vaistų prieinamumą.
Vyriausybė tam jau pritarė, dar turi apsispręsti Seimas. O ką mano Pasvalio gyventojai ir vaistininkai? Šia tema mieste pakalbinome praeivius ir vaistinių darbuotojus. Atsakymai – vienareikšmiški.
„Maximoje“ sutikome Lionę. Prakalbus apie kompensuojamuosius vaistus, ji pusiau juokais triskart nusispjovė – džiaugtis, kol jų nereikia… „Tas pigiausias vaistas – ko jis vertas? Pati gydausi koją. Nusipirkau vaistų, bet netiko, tai gelbsčiu sau liaudiškomis priemonėmis. Kitaip neįmanoma. Per kelį skauda ir niekas nepadeda. Normalūs, brangesni vaistai nepadeda, o apie pigiausius nėra ko ir kalbėti“, – pasidalijo patirtimi. „Jei jau šneka, tai, vadinasi, jau viskas padaryta… O šiaip niekas, aišku, nepritartų tam, kad priemokas už brangesnius vaistus mokėtume patys“, – sakė ji.
Prekybos centre užėjome į „Eurovaistinę“ – rikiavosi nemaža eilė klientų. Pašnekinome vieną jų. Pasirodo, medikę! Gitana prisistačiusi moteris išsakė savo nuomonę planuojamų pokyčių klausimu. „Būna, kažkuri kompensuojamųjų vaistų medžiaga visiškai netinka. Tada jau perkame brangesnius – kol finansai leidžia. Kiekvienas renkasi pagal savo galimybes.“ Anot jos, nėra teisinga, kad žmonės, kurių lėšos ypač ribotos, galės rinktis tik patį pigiausią vaistą, nes neišgali patys sumokėti priemokos. Tai – atskirties didinimas. „Pati šioje srityje dirbu per trisdešimt metų ir galiu pasakyti, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga nebūtinai veiks vienodai. Yra priedai, kiti skirtumai. Ir asmeniškai matau, kad skirtingų gamintojų preparatai mane veikia skirtingai. Vienam vaistas galbūt tiks, kitam – ne, tai labai sunku pasakyti. Ir pastebiu, kad žmonės yra linkę primokėti daugiau, bet perka tuos vaistus, kurie jiems tikrai tinka.“
Lauko eilėje prie šviežių daržovių stoviniavęs vyras taip pat mano, jog negerai, kad priemokas už gydytojo paskirtus ar pačių pasirinktus kompensuojamuosius vaistus staiga turėsime mokėti patys. „Greičiau žmonės išmirs“, – su ironija žvelgia į skatinimą pirkti vien pigiausius medikamentus. Jauna pardavėja pripažino, kad pačiai su kompensuojamaisiais vaistais susidurti dar neteko, bet žino vyresniųjų patirtį. Seneliams reikia vaistų ir kompensuojami jiems – patys geriausi, kad tik pigiau. Bet priemokos, mažinančios laisvą pasirinkimą, gero nepridėtų – tiki Greta.
Nuvykome į „Benu vaistinę“. Čia sutikome net tris specialistus – Živilę, Gintą ir Vilių. Pasikalbėjome – ką jie mano apie SAM inicijuojamus pokyčius?
– Skriauda žmonėms, – vienbalsiai atsakė vaistininkai. – Aišku, kad nepritariame ir vertiname neigiamai. Juk žmogus moka pinigus už privalomąjį sveikatos draudimą, o iš jo nori atimti pasirinkimą! Ir pensijos – pačių žmonių uždirbtos. Mes esame už žmogų, už klientą, tikrai ne už tokį ministerijos sprendimą. Taip, valstybė sutaupytų, bet – žmonių sąskaita.
Žinome ne vieną pavyzdį, kai senjorai, taip pat negalią turintys žmonės griežtai perka tam tikrą vaistą, net jei šis nekompensuojamas ar brangesnis – jie tiesiog negali jo pakeisti. Gydytojų žodis – taip pat aukso vertės, pacientai stengiasi laikytis jų rekomendacijų. Net jei brangi, tabletę perka, nes žino, kad jiems ji reiškia gyvybę.
galima išsirinkti geriausiai tinkančius vaistus ir tikisi, kad priemoka nebus didelė. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Specialistai atskleidė, kad veiklioji medžiaga – dar ne viskas, yra daugybė kitų niuansų. Taigi, pigesnis kito gamintojo vaistas su ta pačia sudedamąja dalimi sveikatą veiks nebūtinai taip pat. „Vieniems nieko, o kiti pakitimus jaučia labai stipriai“, – sakė vaistinės darbuotojai.
Šnektelėjome su senjore Palmira, užsukusia į vaistinę. Ji atsakė: „Žinoma, kad blogai… Patys pigiausi ne kiekvieną kartą veikia. Nesąmoninga būtų taip padaryti. Kas daugiausia nukentės? Pensininkai“, – su liūdesiu tarė ponia. Ji pripažino vis tiek norėsianti pirkti tuos vaistus, kuriuos išrašo gydytojas, ir gaila, kad tai kirs per kišenę.
Automobilių stovėjimo aikštelėje pakalbinome Marytę. „Manau, kad priemoka labai nenuskriaus. Bet svarbiausia – kad būtų galima nusipirkti tinkamus vaistus. Nors ir reikės primokėti (na, gal ne kelias dešimtis eurų) – kad tik galėtume rinktis tai, kas geriausia mūsų sveikatai. O jeigu renkiesi visiškai kompensuojamą vaistą, o jis netinka – jokios naudos juk nėra.“
