Iš Bulgarijos sostinės Sofijos, kur vyko Europos jaunimo bokso čempionatas, pumpėnietė Kamilė Aglinskaitė (svorio kategorija per 81 kg), pasvaliečio trenerio Stasio Balčiausko auklėtinė, į Pasvalį parvežė bronzos medalį.
Ketvirtfinalyje Kamilė vos per minutę įrodė savo pranašumą prieš varžybų šeimininkę bulgarę Gerganą Georgijevą. Pumpėnietė dukart pasiuntė varžovę į nokdauną ir ringo teisėjas nutraukė kovą.
Pusfinalyje Kamilė pirštines surėmė su ukrainiete Polina Černenko, kuri buvo pripažinta laimėtoja.
Taigi pumpėnietė užėmė trečią vietą ir ji pasipuošė bronzos medaliu. Nugalėtoja tapo airė, antra liko ukrainietė. Kamilės svorio kategorijoje varžėsi devynios boksininkės.
Šiame Europos jaunimo čempionate kovojo daugiau kaip pusketvirto šimto boksininkų iš keturiasdešimties šalių. Jiems buvo išdalinti 25 medalių komplektai – trylika vaikinams ir dvylika merginoms.
Be Kamilės, čempionate dalyvavo dar keturi Lietuvos jaunimo bokso rinktinės vaikinai, tačiau jiems nepavyko iškovoti pergalių.
– Kai vaikinai pralaimėjo, čempionate likau paskutinė Lietuvos viltis. Tada man buvo stresas, – pumpėnietė prisipažįsta jautusi atsakomybę parvežti medalį.
Beje, tai jau trečias Europos bokso čempionate jos iškovotas bronzos medalis. 2020 metais taip pat Sofijoje vykusiame jaunių čempionate Kamilė buvo trečia, pernai Juodkalnijos Budvos kurorte, Adrijos jūros pakrantėje, organizuotame Europos jaunimo čempionate irgi laimėjo bronzą. Jeigu niekas nesukliudys, lapkričio mėnesį ši pumpėnietė turėtų dalyvauti Ispanijoje vyksiančiame Pasaulio jaunimo bokso čempionate…
Į pirmą bokso treniruotę Pasvalyje Kamilę iš Pumpėnų 2017-ųjų sausį savo automobiliu atvežė močiutė Ilona Titienė, kuri po dukters mirties abi anūkes ir augino. Vyresnioji – paramedikė, jau ruošiasi tekėti, o Kamilė – Pumpėnų gimnazijos vienuoliktokė.
– Visada mėgau žiūrėti krepšinį ir futbolą. Ypač krepšinį Arvydo Sabonio ir trenerio Vlado Garasto laikais, kai sėkmingai kovojo su Maskva. Bet Kamilė privertė susidomėti ir boksu, – šypsosi močiutė.
O kaip pati anūkė pradėjo lankyti bokso treniruotes?
– Prieš šešerius metus jau buvo mirusi jos mamytė. Kaip našlaitei gera moteris įteikė penkiasdešimties eurų kalėdinę dovaną. Ta proga važiavome į baseiną. Tuomet Kamilės žvilgsnis ir užkliuvo už bokso ringo. Šioje salėje nieko neradom, tačiau pasiskambinom telefonu ir anūkę atvežiau į pirmą bokso treniruotę, – šiandien močiutė Ilona Titienė prisipažįsta, jog tada pagalvojusi: boksas – nemergaitiškas sportas, Kamilei greitai nusibos ir treniruotės ringe baigsis.
Bet močiutė patikėjo, kai atsirado pasiekimų:
– Po dviejų mėnesių treniruočių Kamilė per savo tryliktąjį gimtadienį rajonų čempionate užėmė antrą vietą.
Pati boksininkė neslepia, kad ir atsibosta, ir nebenori lankyti treniruočių, panašiai buvo atsitikę ir prieš šį čempionatą. Tačiau pergalės įkvepia ir tai geriausia motyvacija.
– Per treniruotes Kamilei nėra lygiaverčių varžovių. Boksą lanko tik kokios keturios mergaitės. Apskritai daugiausia vaikų atvažiuoja iš kaimo, o miestiečiai – vos keli, – pastebi treneris Stasys Balčiauskas.
Ir Kamilė į treniruotes įprastai atvažiuoja du tris kartus per savaitę, bet prieš čempionatus – kasdien. Taip pat organizuojamos treniruočių stovyklos.
Pumpėnietė autobusu atvyksta pusę keturių ir po pusantros valandos treniruočių turi grįžti namo. Tik šiandien anksčiau atvežė močiutė, nes tikėjosi, kad Kamilės pasveikinti ateis trenerio kviesti rajono meras ir Seimo narys. Kai nieko nesulaukus treneris pakėlė šurmulį, atskubėjo mero pavaduotojas Stanislovas Kiudis…
Tačiau močiutė atvažiuoja ir į bokso varžybas:
– Kai tokiai smulkutei mergaitei Dijai ringe iš nosies pradėjo bėgti kraujas, iš gailesčio apsiverkiau.
O Kamilė yra atsipirkusi mėlyne ant veido. Kaip į pomėgį boksuotis žiūri bendraamžiai?
– Bijo. Bet draugų turiu, – šypsosi jaunoji boksininkė, galinti apsiginti, kuri dar mokosi ir vairuoti, išsitaria apie karės savanorės ir trenerės svajonę…
