Pušaloto miestelis – nesibaigiančių permainų verpetuose

„Stengiuosi su visais žmonėmis bendrauti draugiškai ir dalykiškai“, – sako Pušaloto seniūnė Inga Jankauskaitė. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Kelerius pastaruosius mėnesius Pušaloto seniūnija dažniausiai minima planuojamo statyti elektros vėjo jėgainių parko kontekste. Dėl šio projekto jau sulaužyta daug iečių ne tik Savivaldybės tarybos posėdžiuose, bet ir susitikimuose su gyventojais, mitinguose.

Oponentų nuomonės „Darbe“ ne kartą buvo išreikštos, tad, susitikę su Pušaloto seniūne Inga Jankauskaite, šios temos nebelietėme. Juolab kad seniūnijos vadovei ir kitų rūpesčių į valias. Prieš šv. Velykas lankydamiesi Pušalote, su seniūnijos vadove daugiausia kalbėjomės apie miestelyje vykstančias ir planuojamas permainas. Kai kurioms iš jų didesnio konkretumo suteikė telefoniniai pokalbiai su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu ir buvusios mokyklos pastatą įsigijusio belgų verslininko Jaak‘o van Waeg‘o atstovu, Mažeikiuose gyvenančiu Linu Bodendorf’u.

Ne visi egzotikos prieskoniai „saldūs“ 

Laisvojoje internetinėje „Vikipedijos“ enciklopedijoje ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos 19-ajame tome kai kurie minimi duomenys apie Pušalotą jau pasenę. Miestelyje nebėra ne tik mokyklos, bet ir pašto bei kultūros namų. O ir gyventojų sparčiai mažėja. Jei prieš du dešimtmečius miestelyje buvo priskaičiuota per 800 pušalotiečių, tai pastaruoju metu jų likę tik per 600. Kuo Pušalotas išsiskiria iš kitų panašaus dydžio miestelių? Jame bene daugiausiai išlikusių kadaise buvusios didelės žydų bendruomenės pėdsakų – kapinės, prieš kelerius metus į kultūros paveldo sąrašą įtraukta mūrinė sinagoga bei keletas kitų pastatų. Buvusios siaurojo geležinkelio stoties link veda akmenimis grįsta Stoties gatvė. Tačiau lygiagrečiai jos yra ilga Jurijaus Gagarino gatvė. Šis sovietinių laikų reliktas šiandien skamba, švelniai tariant, ypač keistai. Juolab kad Pušaloto kapinėse amžinojo poilsio atgulę Nepriklausomybės kovų dalyviai – Kazys Skvireckas, Juozas Zakarevičius ir kiti savanoriai – taip ir nesulaukė deramo įamžinimo. Pušalote yra vienintelė rajone Švedų gatvelė. Jai pavadinimas grąžintas Atgimimo laikais. Greičiausiai toks pavadinimas byloja Pušalote ir jo apylinkėse 17 bei 18 šimtmečiuose vykusias Abiejų Tautų Respublikos kovas su švedais.

Per kelerius pastaruosius metus Pušalotas išgarsėjo savanorystės puoselėjimu. Miestelyje veikia Maltos ordino, Raudonojo Kryžiaus bei savanorių grupės.

Buvusio pašto patalpose ruošiama vieta miestelio bibliotekai. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Pažadus tesėjo antrą darbo savaitę 

Primename, kad iš Daujėnų miestelio kilusi naujoji Pušaloto seniūnijos vadovė I. Jankauskaitė darbą pradėjo praėjusių metų spalio 18-ąją, o liepą sukaks treji metai, kai tapo pušalotiete. Pašnekovė minėjo, kad 2021-ieji jai buvo paženklinti didelių iššūkių. Gegužės mėnesį ji iš verslininko Alvido Kumpausko perėmė bendruomenės vadovo vairą. I. Jankauskaitei tapus seniūne, naujuoju bendruomenės pirmininku išrinktas Ernestas Kairys. 

Kandidatuodama į seniūnus I. Jankauskaitė kaip vieną pirmutinių darbų įvardino Pušaloto miestelio piktžaizdę – prie daugiabučių namų garažų akis badžiusio šiukšlyno likvidavimą. Jau devintą darbo dieną minėtas pažadas buvo ištesėtas. Bendromis ūkininkų, miestelio gyventojų pastangomis nelegalaus sąvartyno nebeliko. Taip pat sutvarkyta buvusios ambulatorijos aplinka, kurioje mėtėsi senos padangos bei pūpsojo kitas savavališkai atvežtas šlamštas. Pirmuosius jaunos veiklios seniūnės darbus gyrė ne vienas pušalotietis. 

„Su visais žmonėmis stengiuosi bendrauti draugiškai ir dalykiškai“, – apie savo darbo principus kalbėjo I. Jankauskaitė. 

Kultūros namai pasmerkti 

Vienas didžiausių Pušaloto seniūnės I. Jankauskaitės galvos skausmų lieka šalia seniūnijos administracinio pastato stūksantys apleisti miestelio kultūros namai. Jie sujungti su buvusios kolūkio kontoros pastatu, kurio pirmajame aukšte įsikūrusi ambulatorija. Antrasis aukštas kol kas tuščias. Seniūnės nuomone, pakeitus stogo dangą ir sudėjus naujus langus, grindis, perdažius sienas, suremontuotos patalpos galėtų būti naudojamos bendruomenės reikmėms. 

Tuo tarpu avarinės būklės kultūros namus, kuriuose sovietiniais laikais veikė tuometės Vilniaus filharmonijos filialas, o iki Atgimimo laikų fasadą „puošė“ skardinis Lenino ordinas, greičiausiai reikės nugriauti. Neprotinga ir nešeimininkiška būtų mesti didžiules sumas pinigų, kurių visada trūksta, griuvenai prikelti. Juolab kad už kelių kilometrų yra Mikoliškio kultūros namai. Tačiau ir griovimo darbai nepigiai kainuotų. Viena šiais darbais užsiimanti panevėžiečių įmonė paskaičiavo, kad preliminariai tai atsieitų apie 25 tūkst. eurų. 

Paskirtis kol kas miglota 

Baiminamasi, kad toks pat likimas gali ištikti pačios naujausios rajone dabar jau buvusios mokyklos pastatą Žemaitės g. Beveik prieš tris dešimtmečius, 1993 m. rugsėjį, duris atvėrusioje mokykloje likusi tik biblioteka. Kalbėdami su seniūne I. Jankauskaite prisiminėme prieš kelerius metus sklandžiusias kalbas apie pastato panaudojimą – nuo seniūnijos administracijos perkėlimo iki privačių socialinės globos namų. Tačiau nė vienai „vizijai“ nebuvo lemta išsipildyti ir pernai kovą pastatas aukcione buvo parduotas. Kaip jau minėjome, jį įsigijo Belgijoje gyvenantis verslininkas Jaak‘as van Waeg‘as. Užvakar telefonu kalbėdami su Mažeikiuose gyvenančiu savininko atstovu Linu Bodendorf‘u, išsiaiškinome, kad buvusios mokyklos pastato ateitis skendi miglose. Pašnekovas sakė, kad belgas, kaip ir jis, užsiima nekilnojamojo turto verslu. Anot L. Bodendorf‘o, belgų verslininkas Lietuvoje nupirkęs ir daugiau pastatų. Beje, Pušalote jis įsigijo ne tik buvusią mokyklą, bet ir aplink ją esantį 3 ha žemės plotą. L. Bodendorf‘as pripažino, kad norint pastatą paversti šiuolaikišku, reikia didžiulių investicijų. Tačiau nežinant tikslios jo paskirties, neverta apie renovaciją kalbėti. Be to, investicinius planus, anot pašnekovo, jaukia ir susiklosčiusi įtempta padėtis dėl tebesitęsiančios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. 

Mokyklos pastatą įsigijo Belgijoje gyvenantis verslininkas. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

L. Bodendorf‘as užsiminė, kad vasarą buvusioje mokykloje galėtų būti organizuojamos kūrybinės stovyklos, dailininkų plenerai. Pašnekovas sakė, kad menui neabejingas naujasis pastato savininkas sukaupęs nemažą dailės kūrinių kolekciją. Baigdamas pokalbį L. Bodendorf‘as pasidžiaugė susiklosčiusiais gerais dalykiškais ryšiais tiek su seniūne, tiek su miestelio bendruomene. 

Tai patvirtino ir seniūnė I. Jankauskaitė, patikinusi, kad nejaučiama jokios priešpriešos. Geranoriškai leidžiama naudotis sporto sale, savininkas neprieštaravo, kad vasarą prie buvusios mokyklos šurmuliuotų tradicinė pušalotiečių šventė „Kai kvepia liepom“. 

Tuo tarpu Pušaloto biblioteka buvusioje mokykloje ilgai nebeužsibus. Jai numatyta vieta seniūnijos administracinio pastato pirmajame aukšte, kur buvo pašto patalpos. 

Tolima, tačiau šviesi sinagogos vizija 

Seniūnė I. Jankauskaitė kalbėjo ir apie vienintelės rajone išlikusios mūrinės sinagogos ateitį. Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas ateityje regimas kaip Pušaloto kultūros centras. Pašnekovė priminė, kad tokia vizija gimė, kai bendruomenei vadovavo Alvidas Kumpauskas. Jo iniciatyva sutvarkytos sinagogos prieigos ir pradėtas kurti maždaug trijų hektarų plotą užimsiantis Atminimo parkas. Dideliais pušalotiečių užmojais įamžinant buvusios gausios miestelio žydų bendruomenės atminimą stebėjosi prieš kelerius metus sinagogoje apsilankiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Sinagogos viduje žvelgdama į kraupiai atrodančias pajuodusias sienas, žydų bendruomenės vadovė siūlė verčiau mąstyti apie pastato remontą ir jo pritaikymą naujoms reikmėms. Jos manymu, vieninteliai Pasvalio krašte išlikę buvę žydų maldos namai ateityje galėtų tapti pažintinio turistinio maršruto, jungsiančio Pušaloto ir jau atkurtas Pakruojo bei Joniškio sinagogas, dalimi. 

Laikas parodys, ar buvusi sinagoga taps Pušaloto kultūros centru. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

„Moderni biblioteka, nedidelė kultūrinių renginių salė“, – tokią viziją pokalbio metu piešė seniūnė I. Jankauskaitė, puikiai suprasdama, kad vien seniūnijos pastangomis jos įgyvendinti nepavyks.

Numatyta vieta vienuolynui 

Keičiasi miestelio centras. Prieš dvejus metus baigtas projektas „Pušaloto viešosios infrastruktūros atnaujinimas“: įrengta daugiafunkcė sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, sutvarkyta tvenkinio pakrantė, įrengti šaligatviai Taikos ir Savanorių gatvėse bei pastatyti suoliukai miestelio skvere.

Griaunami parapijai priklausantys apleisti pastatai. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Permainos centrinėje Pušaloto dalyje tęsiasi. Griaunami parapijai priklausantys seni aptriušę mediniai pastatai. Vietoje buvusio vaikų darželio turėtų iškilti vienuolynas. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas minėjo, kad iš pradžių buvo galvojama rekonstruoti iš išorės neblogai atrodantį pastatą. Tačiau atvykę statybų specialistai pastebėjo, kad fasado dažai slepia prastą medinio pastato būklę. Jie patarė verčiau galvoti apie naują šiuolaikinį statinį. Pušalote savo veiklą planuoja Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolės. Kelios šiai kongregacijai priklausančios vienuolės savo krikščionišką misiją vykdo Panevėžyje ir Pumpėnuose. Jo Ekscelencija paaiškino, kad Pušalote įsikurs kontempliatyviosios, t. y. uždarosios atšakos vienuolės. Vyskupas L. Vodopjanovas pridūrė, kad apie konkrečius vienuolyno reikalus kalbėti dar per anksti, nes prasidėjo tik parengiamieji darbai, o visam projektui įgyvendinti reikia daug lėšų.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.