Kai knyga jau parašyta, atsiranda klausimai, kokius procesus teks pereiti, kad kūrinys būtų išleistas. Juk dabar yra daugybė kelių – galima ieškoti agento, parodyti leidėjui, išleisti savarankiškai arba publikuoti internete. Kaip nauja knyga atsiranda knygų lentynose?
Rankraščio stadija
Dauguma pirmą kartą rašančių autorių, prieš kreipdamiesi į redaktorius ir (arba) agentus, turi užbaigti rankraštį. Galima labai džiaugtis savo istorijos idėja arba tuo, kad jau turite dalinį rankraštį, tačiau beveik niekada nederėtų pateikti savo kūrinio tokiame ankstyvame etape. Pirmiausia derėtų pilnai baigti darbą – padaryti jį kuo geresnį. Pravartu susirasti rašymo kritikos grupę arba mentorių, kuris galėtų pateikti konstruktyvių atsiliepimų, tada daug kartų peržiūrėti savo istoriją. Viena ar dvi rašybos klaidos nesugriaus karjeros, tačiau dėl jų gausos rašytojas atrodys neprofesionaliai. Reikia turėti omenyje, kad gali pasitaikyti tik viena proga susitikti su leidėju ar literatūros agentu, tad vertėtų įsitikinti, kad jie pamatys geriausią darbo versiją. Viena iš didžiausių naujo rašytojų klaidų – skubėjimas publikuoti.
Tačiau yra ir kitas atvejis. Užuot užbaigus rankraštį, galima parašyti knygos pasiūlymą – tarsi verslo planą knygai, kuris įtikintų leidėją sudaryti sutartį ir sumokėti už knygos parašymą. Prieš pradedant rašyti pasiūlymą, reikia metodiškai ištirti savo idėjos rinką.
Svarbu ir nustatyti tikslinę knygos auditoriją. Rašytojo rinka leidykloms nustatoma pagal jo knygos rinką – potencialią auditoriją, kuri susidomėtų jo knyga. Leidybos pramonėje tam tikri žanrai yra patrauklesni už kitus. Grožinės literatūros pasaulyje tai knygos vaikams, romanai jaunimui, mokslinė fantastika, fantastika, trileriai ir romantiniai romanai. Puiki knyga gali būti parašyta bet kokio žanro, tačiau išvardinti žanrai turi patikimiausią auditoriją. Tad vertėtų nustatyti tikslų kūrinio žanrą. Leidėjai ir agentai dažnai specializuojasi tam tikruose kūrinių tipuose. Jie gali leisti tik grožinę arba negrožinę literatūrą, gali atsisakyti priimti poeziją arba memuarus ir pan.
2 būdai išleisti knygą
Populiariausias būdas yra rasti tradicinę leidyklą, kuri pasiūlytų knygos sutartį. Dauguma rašytojų, galvodami apie savo knygos leidybą, svarsto būtent šią alternatyvą. Tradicinė leidykla moka autoriui už teisę skelbti kūrinį tam tikromis sąlygomis. Tokia sutartis suteikia leidėjui išskirtines teises spausdinti ir platinti knygą. Autorius bendradarbiauja su leidyklos redaktoriumi ir, jei reikia, taiso knygą. Ar romanas galiausiai išvys dienos šviesą, priklauso nuo leidyklos. Kompetentingų autorių išleistus kūrinius galima rasti https://vaga.lt/
Kitas variantas – rinktis savarankišką leidybą. Čia pats autorius veikia kaip leidėjas ir samdo pagalbą, kurios reikia kūriniui išleisti ir parduoti. Galima pasamdyti įmonę, kuri padės išleisti knygą. Yra tūkstančiai leidybos paslaugų, kai kurios iš jų pigios, kitos brangesnės. Tačiau pagrindinis jų bendras bruožas yra tas, kad jos ima mokestį iš autoriaus už leidybą. Tai apima hibridines leidyklas, pagalbines leidyklas ir leidybos paslaugų įmones.
Ieškant leidyklos arba agento
Kai jau aišku, kokia istorija parduodama, metas išsiaiškinti, kurios leidyklos ar agentai priima tokius kūrinius. Kiekvienas agentas ir leidėjas turi unikalius reikalavimus, keliamus medžiagai pateikti. Dažniausiai prašoma pateikti užklausos laišką – tai 1 puslapio laiškas, kuriame trumpai aprašomas kūrinys. Iš esmės tai pardavimo laiškas, kuriuo bandoma įtikinti redaktorių ar agentą paprašyti pateikti visą rankraštį ar pasiūlymą. Kartu prašoma ir romano santraukos – tai trumpa istorijos santrauka (paprastai ne daugiau kaip 1-2 puslapiai) nuo pradžios iki pabaigos. Kartais leidėjas arba agentas gali pareikalauti skyrių pavyzdžių. Siunčiant romano ar memuarų pavyzdinius skyrius, patariama pradėti nuo rankraščio pradžios. Neverta rinktis viduriniojo skyriaus, net jei jis geriausias. Ne grožinės literatūros atveju paprastai priimtinas bet kuris skyrius.
Išsiuntus užklausą, sulaukiama įvairių atsakymų. Galima negauti jokio atsakymo, kas paprastai reiškia atmetimą. Kartais prašoma pateikti rankraščio dalį ir (arba) santrauką arba visą rankraštį ir (arba) santrauką. Jei atsakymą vis dėlto pavyko gauti, bet paskui medžiaga buvo atmesta, realu, kad rankraštyje arba pasiūlyme yra trūkumų. Kai kurie autoriai atmetami šimtus kartų, kol galiausiai sulaukia pripažinimo. Jei į projektą įdėta daug laiko ir pastangų, nereikėtų atsisakyti jo per greitai. Atmetimai gali būti pamokos, padedančios tobulinti rašymą. Tačiau galiausiai kai kuriuos rankraščius tenka padėti į stalčių, nes nėra rinkos arba nėra būdo sėkmingai pataisyti kūrinį.
Savilaidos galimybė
Paprastai rašytojai, kurie nusivilia nesibaigiančiu paraiškų teikimo ir atmetimo procesu, išbando savilaidą. Savilaidos autoriai atsisako leidyklos ir patys išleidžia savo romaną į pasaulį. Jie tai daro pateikdami knygą spausdinti pagal užsakymą, kaip elektroninę knygą, garso knygą arba patys spausdindami ir parduodami knygos egzempliorius.
Savilaida užtikrina galimybę laikyti knygą savo rankose, tačiau yra tam tikros rizikos. Savilaida reikalauja didelių ir atkaklių rinkodaros ir reklamos pastangų, jau nekalbant apie verslininko mąstyseną. Paprastai prireikia keleto knygų išleidimo į rinką, kad iš tikrųjų pradėtų sektis. Dauguma savarankiškai leidusių autorių pastebi, kad parduoti knygą yra taip pat sunku, o gal net sunkiau nei rasti leidėją ar agentą.
Vis dėlto nepriklausomi autoriai yra labai atsidavę savo darbui ir procesui, todėl kai kurie iš jų yra daug laimingesni ir labiau patenkinti tuo, kad dirba vieni. Tačiau tie, kuriems pavyksta ir kurie gauna pelno, dažnai skiria daug laiko savo kūrinių rinkodarai ir reklamai.
Kūrinio skelbimas internete
Dabartiniame amžiuje nemažai ką vilioja knygos publikavimas internete. Tačiau kai kurie rašytojai svarsto, ar jie nesugriaus savo šansų gauti tradicinį leidinį, jei savarankiškai išleis elektroninę knygą, naudodamiesi „Wattpad“ arba patalpindami skyrius savo interneto svetainėje. Tikrai ne – kai kuriems rašytojams publikavimas internete atveria neįtikėtinas karjeros galimybes. Puikus to pavyzdys – E. L. James, kuri nusprendė nelaukti leidėjo verdikto ir pati išleido pirmąją knygą skaitmeninėse platformose. Dabar jos kūrinys „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ yra puikiai žinomas visame pasaulyje.
Teisinis aspektas
Neišmanantys teisės gali jaudintis dėl kūrinio apsaugos. Nėra ko bijoti, pateikiant užklausą ar rankraštį agentui arba leidėjui. Verta nerimauti tik dėl pačios idėjos apsaugos, nes idėjos nėra saugomos pagal autorių teises. Tačiau jei nerimas kyla tik dėl pačio kūrinio apsaugos, reikia turėti omenyje, kad pagal įstatymus kūrinys autorių teisių saugomas nuo tos akimirkos, kai yra išleidžiamas materialiu pavidalu.
Knygos išleidimo procesas gali būti ne ką lengvesnis nei pats rašymas. Tenka kruopščiai paruošti kūrinio medžiagą, pasirinkti tinkamiausią leidimo būdą ir pasiruošti nesėkmės galimybei. Knygų leidyba reikalauja laiko ir pastangų, tad knygų lentynose dažniausiai galima išvysti tik išties vertus dėmesio kūrinius.
