Pasvalyje, Gėlių gatvėje, duris neseniai atvėrė naujas masažo kabinetas. „Epionė“ išsiskiria ne tik savo pavadinimu… Su devizu „Keisk požiūrį į kūną“ pasitinkanti Daiva Manikaitė-Maman įkurtame masažų kabinete siekia ne tik numalšinti kūno skausmus, bet ir ieško jų priežasties, motyvuodama klientus rūpintis savimi iš pašaknų.
Epionė – senovės graikų mitologijos deivė, medicinos dievo Asklepijaus žmona. Ją žmonės siejo su skausmo malšinimu, gydymu. Na, ar ne dievišką palaimą pajuntame, kai masažistė „atleidžia“ įsitempusius raumenis…
Užsukome pas Daivą Manikaitę-Maman pasikalbėti, sužinoti – kokios procedūros laukia „Epionėje“ ir kas privertė iš Ustukių kilusią prancūzų kalbos bei ekonomikos mokytoją narstyti kūno paslaptis?
Niekas nepadėjo išsigydyti išvaržos
– Šiuos darbus pradėjau prieš penkerius metus. Viskas prasidėjo nuo mano pačios išvaržos… – pasakojimą pradeda D. Manikaitė-Maman. Tada jai buvo keturiasdešimt septyneri – patyrė didelius skausmus ir metus laiko darė viską, ką liepė daktaras. Slenkant antriesiems, suprato, kad reikia kažką keisti – reabilitacijos, kineziterapija nepadeda. Ėmė domėtis – kas apskritai yra išvarža? Juk Daiva sportavo, savo malonumui bėgiojo, užsiėmė bodifleksu – kodėl ši problema jos neaplenkė? „Supratau, kad tikriausiai sportavau netaisyklingai… Turimas bėdas taip tik paaštrinau.“
Beieškodama pagalbos, sulaukė net tokių replikų: „Pažiūrėk, kiek tau metų! Nenorėk, normalu…“ Nieko sau, – pagalvojo. Ir prasidėjo ilgas ieškojimų kelias – juk problemos sprendimo būdas turi būti.
Tolimose Rusijos platybėse, Novosibirske, rado gydytoją kineziterapeutę Kseniją Besčetnovą. Dalyvavo nuotoliniuose kineziofitneso kursuose, o 2018 metais nuvyko ir į patį Novosibirską. Daiva pajuto, kaip kūnas laisvėja – jai ši mankštos forma tiko.
Kas tas kineziofitnesas? Tai mankštos, įvairūs fiziniai pratimai, kuriuos atliekant balansuojamas visas kūnas – nuo žandikaulių iki pėdų. Mokomasi taisyklingai judėti, įdarbinti „aptingusius“ raumenis ir „atleisti“ per daug įsitempusius. Ilgainiui imi jausti, kaip dirba tavo paties kūnas, suprasti, kas jam kenkia ir judėti taip, kaip kūnui natūralu bei sveika.
Užsirašė ir į trenerių, masažo kursus. Po kelių mėnesių treniravimosi kūno skausmų nebejuto, kūną „atleido“. Tai buvo ženklas – čia yra tinkamas kelias… Išmasažavo ir namiškius. Mokėsi nuo A iki Z – nuo anatomijos pagrindų iki to, kaip padėti kitam. Nors to neplanavo – iš pradžių tenorėjo iš kančių išsivaduoti pati. Bet pamačius, jog kūną galima pajausti, jį nukreipti sveikatos link, „užkabino“… Daiva dabar ne tik pati jaučiasi puikiai, bet ir tuo dalijasi. Gera matant, kaip žmogus vėl gali pakelti rankas, ištiesti nugarą…
Ustukietė toliau gilino žinias – mokėsi atrasti pirminę skausmų priežastį neurotestavimo metodu pas Igorį Atroščenko iš Samaros. Nuolat konsultavosi su savo neurologu iš Prancūzijos, Bernardu Navo. Įstojo į profesinę mokyklą „Art of Beauty“ (liet. „Grožio menas“) Vilniuje, pusiau nuotolines studijas, gilinosi į gydomąjį masažą.
Tokių specialistų kaip Daiva nėra daug – paklausa didžiulė. Maman šeima Paryžiuje turi būstą, gyvena tarp Prancūzijos sostinės ir Ustukių. Iš pradžių moteris vystė mintį užsiimti masažo menu būtent Paryžiuje. Bet 2020 metų spalį, per patį karantino įkarštį, grįžo į Ustukius. Studijos vis būdavo nukeliamos, tad nusprendė čia kurį laiką pasilikti, palaukti.
Ir aplankė mintis – galbūt masažuoti ne ten, o čia – Pasvalyje… Netrukus įgijo diplomą, vėliau gavo masažistės licenziją. Žmonos planus dirbti gimtajame krašte „palaimino“ ir vyras Žakas. Nors apsvarsto variantą kartais padirbėti ir Paryžiuje – ten galima, pateikus reikiamus dokumentus, išsinuomoti masažo kabinetą trumpam laikui – savaitei, mėnesiui.
Ustukietė pripažįsta – tokiame amžiuje nesimokai vien dėl mokymosi: „Domiuosi, tobulinuosi, nes man iš tiesų įdomu…“ Taigi, žinias ir įgūdžius, įgytas pas puikius šios srities meistrus, ji taiko Pasvalyje – masažų kabinete „Epionė“.
Rasti problemą. Ją išspręsti. Užkirsti kelią susidaryti naujai
Apsilankius masažo kabinete „Epionė“, specialistė visų pirma atidžiai išnagrinės jūsų kūną, atlikdama minėtą diagnostinį neurotestavimą. Visų detalių čia neperteiksime, tačiau galime įsivaizduoti, jog šis metodas – tarsi klausimo uždavimas kūnui. Atliekant, pavyzdžiui, terapinę lokalizaciją ir provokaciją tam tikriems raumenims (viskas daroma rankomis, tam nereikia jokių papildomų aparatų), iš kūno reakcijų tiksliai sužinoma, kur slypi problema, kurie raumenys silpnesni ar per daug įsitempę. Taip pat sužinoma, kokiu metodu konkrečią problemą reikia spręsti: ar gydyti trigerinį (skaudantį) tašką išemine kompresija, ar naudoti post-izometrinę relaksaciją, ar ištempti, išsupti, o gal – teipuoti raumenį.
Be to, kūnas nemeluoja – tinkamai klausiant, iš jo galima sužinoti viską (Daiva su „Darbo“ žurnaliste net atliko minėtu metodu paremtą melo testą…)
Išsiaiškinus problemą, paskiriama ir atliekama reikalinga procedūra: gydomasis viso kūno arba segmentinis masažas, kūno raumenų tonuso balansavimo masažas, miofascialinis masažas, giluminių audinių manualinė terapija, modeliuojantis kūno masažas, manualinė veido plastika arba veido segmentinis masažas.
Mediciniškai įrodyta, jog kūnas yra sujungtas anatominėmis grandinėmis, kiekvienas raumuo siejasi su tam tikru slanksteliu, organu… Viskas susiję. Pavyzdžiui, dėl netaisyklingo sąkandžio gali spazmuoti nugarą, o galiausiai išsibalansuoja visas kūnas. Dažniausiai problema yra ne ten, kur skauda (skausmingi daugiausia tie raumenys, kuriais kompensuojame kitų darbą). Todėl reikia surasti pirminę priežastį ir šalinti būtent ją.
Manualiniu raumenų testavimu galima nustatyti, kuri priežastis pirminė – raumens ar, tarkime, organo. Pastaruoju atveju klientai sužino, jog reikia kreiptis į vidaus ligų gydytoją. Jei bėda raumenyje – problemą galima pradėti spręsti masažo kabinete.
Taip pat viena „Epionės“ paslaugų yra kineziofitneso užsiėmimai. Prie treniruočių, vykstančių instagramo grupėje, galima jungtis tiesiogiai arba įrašą peržiūrėti vėliau – Daiva demonstruoja pratimus ir nuosekliai paaiškina, ką, kaip ir kodėl atlikti. Užsiėmimai vyksta penkis kartus per savaitę, kasdien skiriama dėmesio vis kitai kūno daliai: kojoms ir dubeniui, krūtinės ląstai ir laikysenai, kaklui ir pečių juostai, kramtomiesiems raumenims ir žandikauliui bei veidui.
Žinoma, specialistė susiduria su amžina problema – mažai kas iš tiesų nori rūpintis savo kūnu. Norime tik greitai jį „pataisyti“, neįdėdami pastangų… Tačiau „nesutvarkius“ kūno, didelių pokyčių nereikia tikėtis.
– Kūnas yra tobulas darinys… Jam reikia sudaryti sąlygas gerai gyventi ir tada nieko neskaudės. Bet… negailime laiko, rūpesčio, pavyzdžiui, automobiliams. Kitaip nei kūnui. Nes už mašinas brangiai mokėjome, o kūną gavome dykai – kaip dovaną. Reiškia, neverta? Kišame į jį bet ką, elgiamės bet kaip… Tai pakeisti svarbiausia, – įkūrėja atskleidžia „Epionės“ filosofiją. Regis, Pasvalyje pamažu kuriasi ja paremta mokykla…
Paprastai tariant, – kad ir koks masažas būtų geras, visko juo neatstatysi. Masažistė gali atleisti įsitempusius raumenis, bet įdarbinti kitus, silpnesnius, reikia pačiam – mankštinantis, mokantis taisyklingai judėti. Kitaip vėl aplankys spazmai… Ir vėl reikės masažo. O atliekant mankštą, ilgainiui nebereikėtų. Būna, žmonės nustemba, kai pakanka vos kelių masažo seansų. Daiva paaiškina: „Stebuklų aš nedarau. Tiesiog vienam žmogui užtenka trijų, o kitam – penkiolikos masažų, kol atstatai kūną. Kiekvienas – individualus. – Ir padrąsina, – jei problema raumenyse, padėti galima visiems. Net jei bėdos įsisenėjusios… Tokiu atveju masažai nepadarys stebuklo, o daugiausia padėti gali būtent mankštos – net jei ligtol nesportavote dešimtis metų.“
Daiva savo žiniomis dalijasi ir viešojoje erdvėje, feisbuke. Pavyzdžiui, kaip išsirinkti tinkamus batus? Kaip taisyklingai vaikščioti? Taigi, užsirašę į seansą, gausite ne tik masažą, bet ir begalę praktiškų patarimų, sužinosite savo skausmo priežastis ir, svarbiausia, – kaip sau padėti.
Masažistė ir mums pademonstravo, kaip veikia neurotestavimas. Tarkime, „Darbo“ korespondentė sužinojo, jog reikia ištempti kairiojo sėdmens raumenį… O pamačiusi, kaip specialistė dirba, seansui užsirašė ir mūsų laikraščio fotografė, didžiausia masažų skeptikė.
Gyvenimo metamorfozės
„Mes gyvename ir čia, ir čia“, – apie kasdienybę gyvenant tarp dviejų šalių pradeda pasakoti masažistė. Su vyru Žaku jie įsikūrę Ustukiuose, Daivos tėviškėje, bet kartais nuvyksta ir į Paryžių. Prancūzas Žakas, sulaukęs šešiasdešimties, išėjo į pensiją, ir plėtoja savo hobį – fotografiją. Turi fotostudiją namuose, taip pat dirba su modelių agentūromis ir kaip nepriklausomas fotografas vyksta į įvairias šalis.
– Mane mokytojai prisimena tikrai ne kaip fizinio lavinimo mėgėją… Sportuoti intensyviau pradėjau išvažiavusi į Prancūziją, 2009 metais, – atskleidžia pašnekovė.
Prieš tai Daiva buvo prancūzų kalbos mokytoja Joniškėlyje. Bet keitėsi laikai, darbo vis mažėjo… Tuo metu mokyklose pradėta mokyti ekonomikos – tad Šiaulių universitete ji baigė tęstines ekonomikos pedagogikos studijas, įsidarbino Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.
Gyvenimas toliau kelią tiesė būtent Prancūzijoje… Ten du Daivos vaikai baigė mokyklą. Jono didžioji meilė ir gyvenimo darbas – virtuvė, kulinarija. Taip pat – sportas. Jį pažįsta ir pasvaliečiai – neretai apsilankydavo gimnazijoje, mokydamas kulinarijos meno. O neseniai, galbūt ir mamos aistros įkvėptas, taip pat įstojo į „Art of Beauty“ mokyklą, mokosi masažo! Vytautas Sorbonos universitete baigė fizikos ir elektronikos bei reabilitacinės robotikos studijas (tai, matyt, irgi tam tikra deivės Epionės apraiška…), o šiuo metu yra Vilniaus universiteto fizikos doktorantas.
Nors Žakas – tikras paryžietis, Daiva šypsodamasi atvirauja, jog Ustukius pamilo. Lietuva jam iškart patiko. Kai ilgiau pabuvęs mūsiškam kaime, grįžo į Paryžių, sakė: „Net neįsivaizdavau, kad jis taip smirda, toks purvinas, kiek ten triukšmo…“
Nuo lietuvių kalbos ir kultūros niekada nenutolo ir Jonas su Vytautu. Tarkime, Kūčios jų šeimoje visada būdavo lietuviškos, o Kalėdos – daugiau prancūziškos. Dvitautė šeima tradicijomis ir pomėgiais gražiai dalinasi…
