Susipažinome su dviem energingomis mokytojomis – Kristina Navaruckyte ir Monika Parlamis. Jos Pasvalyje užkūrė „Debesų kiemo“ veiklą: organizuoja patyriminius žygius suaugusiems, žygius ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams, šeimoms, stovyklas, remiantis miško terapijos, sąmoningo dėmesio koncentravimo ir lauko pedagogikos principais.
Kristina ir Monika – abi ketverių metų dukryčių mamos, tad visos veiklos „Debesų kieme“ – iš širdies ir asmeninės patirties, sukurtos galvojant apie savo pačių vaikus. Pasikalbėjome – kas gi tas „Debesų kiemas“? Bei – ar nereikia tėveliams iš naujo mokytis su vaikais išeiti į lauką?
Viena šiandienos „Darbo“ pašnekovių, Kristina Navaruckytė, – lauko darželio idėjos entuziastė ir „Debesų kiemo“ įkūrėja. (Tiesa, į šią sritį ji atėjo iš turizmo, turi istorikės išsilavinimą, buvo kelionių vadovė.) Susilaukusi vaikelio, suprato, jog darželį reikės įkurti pačiai: „Nenorėjau būti ta pikta mama, kuri nuolat viską tikrina ir skundžiasi (juokiasi). Man svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga – nes žinau, kad svarbi kiekviena diena“, – tad moteris įgijo pedagogės kvalifikaciją ir pasinėrė į vaikų ugdymą.
Iš pradžių VšĮ „Debesų kiemas“ vykdė lauko darželio ir vaikų dienos centro veiklas Panevėžyje. Tačiau gyvenimo keliai taip pasisuko, kad ši iniciatyva įkūnyta ir Pasvalyje…
Kristina, kurios pačios mama – iš Pasvalio – sujungė jėgas su pasvaliete ikimokyklinio ugdymo pedagoge Monika Parlamis, lopšelio-darželio „Liepaitė“ auklėtoja. Moterys susipažino viename iš žygių. Vėliau kilo idėja drauge rengti stovyklas. Per šių mokytojų bedradarbiavimą vyksta mainai tarp Pasvalio ir Panevėžio – Monika sykį per savaitę dirba lauko darželyje Panevėžyje, o Kristina atvyksta drauge rengti veiklų patiems mažiausiems pasvaliečiams (drauge ir tėveliams). „Debesų kiemas“ mūsų mieste jau turi ir patalpas, skirtas vidaus užsiėmimams ir susitikimams, tačiau pagrindinis tikslas – kviesti vaikus į lauką, „į kiemą“. (Be to, Monika ir Kristina jau rengia planą Pasvalyje įkurti lauko dienos centrą!)
„Patalpoje – patogu, tačiau ugdymo prasme vaikas geriau mokosi lauke, – tvirtina specialistė. – Galvojome, kaip tai pritaikyti nedideliam miestui, Pasvaliui?“ Nuo sausio mėnesio vyksta įvairūs užsiėmimai, lavinantys pojūčius, skirti patiems mažiausiems (iki 3 metų amžiaus), ekskursijos ikimokyklinukams, rytoj (sekmadienį) – edukacinis vaikų žygis Pasvalio kultūros ir poilsio parke, taip pat jau vyksta registracija į vasaros vaikų stovyklas.
„Reikia įsivaizduoti, kad su mažais vaikais nenueiname penkiolikos kilometrų. Galime nueiti pusantro ar du. Tai: dvi valandos su pietų pertrauka ir maždaug penkiomis užduotimis. Žygio idėją koreguoja ir tos dienos oro sąlygos – prie jų taikomės. Tarkime, jei pašąla – būtų neprotinga kūrybiškai neišnaudoti ledo“, – informavo organizatorė.
„Debesų kiemas“ – kas tai?
– Kurdama lauko darželį, galvojau – koks jis turi būti? Žodis „darželis“ jau įgavo neigiamą konotaciją – vaikai dažnai sako: „Nenoriu į darželį“. Bet nori eiti į kiemą? O kas kieme? Lietuvoje labai daug debesuotų dienų. Tad ir pasivadinome „Debesų kiemu“… – svajingo pavadinimo reikšmę atskleidžia Kristina.
Dažniausiai orientuojamasi į pradinukus kaip pačius mažiausius – jiems rengiama daugiausiai užsiėmimų, išvykų. K. Navaruckytė vadovaujasi lauko pedagogikos principu – ugdyti galima bei reikia ir mažesnius – 1–3 metų vaikučius, darželinukus. Tėvai neretai nustemba, baiminasi – kaip su tokiu mažu vaikeliu galima aktyviai leisti laisvalaikį? „O jie puikiai geba ir vaikščioti miške, ir lankyti muziejus… Mūsų idėja – kad maži vaikai gali daryti viską“, – mitus griauna K. Navaruckytė. Juolab kad veiklos tokiems „leliukams“ beveik nėra – „Debesų kiemas“ siekia užpildyti šią spragą: „Į Pasvalį grįžta toliaregiškai mąstantys tėvai – suprantantys, kad vaikui reikia ne tik sausainio, bet – ir edukacijos. Ir ją galite gauti šalia namų, savo mieste.“
Be to, neretai tėvai pasuka lengviausiu keliu – tiesiog duoda vaikui planešetę ar telefoną. Na, o lauko darželyje, lauko stovyklose, žygiuose ir užsiėmimuose nėra jokių technologijų, mokomųjų filmukų ir kt. – patiems mažiausiems šie dalykai, tyrimų įrodyta, neturi jokios prasmės. „Nesakome technologijoms „ne“, bet tikiname, jog daugelį veiklų galime vykdyti lauke. Tačiau tada turime ugdyti tiek vaikus, tiek tėvus – parodant, ką galime nuveikti. Lauke verti makaronus, lakstyti, braidyti per lietų su botais…“ – pasakoja entuziastė.
– Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos norime ugdyti, – vaikų savarankiškumas. Šiandienos pedagoginė linija sako – vaikai turi mokėti prašyti pagalbos (nes nemokėjome mes, mūsų tėvai). Bet tada susiduriame su problema – kai vaikas nieko nedaro ir prašo padėti. O juk padėti galima tik tada, kai visų pirma jis veikia pats. Norime, kad vaikas būtų maksimaliai tvirtas, savarankiškas.
Taip pat – lankstus, prisitaikantis prie XXI amžiaus aktualijų. Turime įsivaizduoti, kokią atsakomybę nešame, – mūsų auklėtiniams reikės gyventi šio amžiaus antroje pusėje. Technologijos yra išmokstamos, bet ateities žmogus turi būti kūrybiškas, – kad jas sukurtų. Kūrybiškas ne standartine prasme – piešiantis, grojantis. Vaikas turi gebėti kūrybiškai spręsti problemas, gebėti pasiūlyti sprendimų, prašyti pagalbos iš bendraamžio, – apie „Debesų kiemo“ idėją pasakojo įkūrėja.
Ar dar mokame išeiti į lauką?
Dažnai „eiti į lauką“ reiškia – išeiti su vaiku pasivaikščioti, į žaidimų aikštelę. Tam reikia prisiruošti. Regis, nebemokame tiesiog natūraliai leisti laiko ne viduje. Na, o jei lyja, sninga ar yra slidu, atsiranda tūkstantis priežasčių likti kambaryje. „Parodome tėvams vaizdo įrašus, kaip stovyklose jų vaikai dūksta lietuje. Jie negali patikėti – juk patys į lauką būtų gal nė neleidę“, – pasakoja Kristina. O tereikia tinkamai apsirengti…
Lauko darželyje bei lauko stovyklose vaikai miega lauke, miegmaišiuose. Tai neretai sukelia emocingas reakcijas… Tačiau reikia suprasti, jog tam ruošiamasi – miegmaišiai pritaikyti atitinkamoms oro sąlygoms, vaikus atvedantys tėvai turi pasirūpinti tinkamais rūbeliais.
Istorikės išsilavinimą turinti K. Navaruckytė pasidalijo mintimis apie tai, jog mūsų laikmečio žmonės itin siekia komforto: „Tarkime, mūsų seneliai turėjo lauko tualetą. Tad mums jau nefaina, jei vaikai turėtų juo naudotis – juk yra patogesnis pasirinkimas, viduje. Tačiau lauko darželiuose pagal higienos taisykles lauko tualetai yra galimi – tai ne problema.“
Lauko darželiai kuriami pagal skandinavišką Šiaurės Europos modelį. Kita vertus, augti lauke buvo natūralu ir mums patiems, ankstesnių kartų lietuviams. Buvo savaime suprantama, kad vaikui (beje, ir suaugusiajam) dūkti, dirbti, žaisti ir tiesiog būti lauke yra geriau nei kambaryje. Palaipsniui prie to sugrįžtame. „Mes nedarome nieko ypatingo – kuo paprasčiau, natūraliau“, – sako Monika ir Kristina.
Idėjų iš lauko darželio Monika „parveža“ ir į Pasvalį, lopšelį-darželį „Liepaitė“, kuriame dirba. Tarkime, daryti užsiėmimus su natūraliomis priemonėmis iš gamtos – šakomis, lapais, žolelėmis, – be spalvoto popieriaus, plastmasės, kas ilgą laiką buvo labai populiaru.
Dažniausiai visi tėvai žino, kad lauke vaikams būti gerai, kad grynas oras – į sveikatą. Bet kaip pasiruošti buvimui lauke, sugalvoti, ką ten veikti, darosi vis sunkiau. Neretai atbaido ir supurvinti drabužėliai, kitos nepatogios smulkmenos. Be to, vaikai mokosi ir iš pavyzdžio – jei patys visą savaitgalį sėdime kambaryje prie kompiuterio, iš ko vaikas mokysis, kaip leisti dieną lauke?
