„Į darbą visada einu geros nuotaikos“

Tokius žodžius išgirdome iš Pumpėnų seniūnės Ievos Petrauskaitės, kuomet praėjusio ketvirtadienio popietę „Darbo“ redakcijoje kalbėjomės apie pirmąjį darbo pusmetį. Jauniausiajai rajono seniūnei praėjusį rugsėjį sukako tik 32 metai. Tad Pumpėnuose gimusiai ir augusiai naujajai seniūnijos vadovei energijos ir noro darbuotis gimtojo krašto žmonių labui – nors vežimu vežk! „Juk dirbu savame krašte. Kitaip ir būti negali“, – šie Ievos ištarti paprasti žodžiai byloja didžiausią motyvaciją, paskatinusią siekti seniūnės posto.

Pretenduoti į laisvą Pumpėnų seniūnijos vadovo postą jauną moterį drąsino bičiuliai ir buvęs darbdavys, dabar jau kolega – Joniškėlio miesto seniūnas Donatas Dilys. „Netikėjau, kad laimėsiu konkursą“, – atviravo pašnekovė, nes į seniūno vietą pretendavo dar šeši konkurentai. Vienas iš jų konkurso dieną apsigalvojo. 

Socialines problemas žino ne iš vadovėlių 

Pasakodama apie savo kelią į seniūno postą, I. Petrauskaitė priminė savo dar trumpą, bet spalvingą darbinę biografiją. Iš mokyklinių laikų jai bene labiausiai įstrigo tėvų protestai prieš užmačias Pumpėnų vidurinę mokyklą paversti pagrindine. „Baigiau Pumpėnų vidurinę, į Pasvalį nėjau iš principo“, – šyptelėjo seniūnė. Pašnekovė prisipažino, kad svajojo dirbti mokykloje socialine pedagoge, tačiau likimas taip susiklostė, kad teko užsiimti suaugusiųjų socialiniais reikalais. Prieš dešimtmetį tuomečiame Šiaulių universitete (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) baigė socialinės pedagogikos bakalauro studijas, o 2018 m. toje pačioje aukštojoje mokykloje apsigynė magistro laipsnį.

Pasakodama apie studentiškus laikus, Ieva labiausiai pasigedo praktikos. Prieš aštuonerius metus Joniškėlio apylinkių seniūnijoje ji įsidarbino socialine darbuotoja. Tad jau ne iš vadovėlių ir paskaitų patyrė darbo su socialinės rizikos šeimomis subtilybes. Toks pat darbas laukė po metų perėjus į Joniškėlio miesto seniūniją. Pašnekovė šiltais žodžiais minėjo abu darbdavius. Deja, vienas iš jų – Sigitas Ilgutis jau iškeliavęs į amžinybę. „Manau, labai teisingas žmogus buvo, daug ko iš jo išmokau“, – kalbėjo I. Petrauskaitė. Iš D. Dilio galima pasimokyti operatyvumo ir tikslumo sprendžiant įvairius seniūnijos reikalus. Naujoji Pumpėnų seniūnė džiaugiasi sulaukianti vertingų dalykiškų patarimų iš Joniškėlio seniūno. 

Pasikeitus darbo organizavimo tvarkai, nuo 2018 m. liepos 1 d. I. Petrauskaitė ir jos kolegės perėjo į Pasvalyje įsikūrusį Socialinių paslaugų centrą. Toliau dirbo su šeimomis. Po metų Ieva buvo paskirta šio centro padalinio vadove, atsakinga už socialinių darbuotojų (globos koordinatorių), psichologo komandinį darbą. 

Džiaugiasi darnia komanda 

Pokalbio metu I. Petrauskaitė bene dažniausiai kartojo žodžius „komandinis darbas“, „mano komanda“. Praėjusių metų rugpjūčio 2-oji buvo pirmoji ne tik naujosios Pumpėnų seniūnės darbo diena. Tą pačią dieną seniūnijos darbo organizavimo inžinieriaus pareigas perėmė taip pat iš Pumpėnų kilęs, kaimyninio Panevėžio rajono Pakaušių kaime gyvenantis Algimantas Stalilionis. Elektros inžinerijos bakalauro laipsnį turintis kraštietis „Darbo“ skaitytojams geriausiai žinomas iš kraštotyrinių straipsnių. Seniūnės vadovaujamos komandos branduolio trečias asmuo yra ilgametė seniūno pavaduotoja Asta Raudonienė. Paprastai kiekvieną rytą trijulė aptaria svarbiausius dienos darbus. Anot pašnekovės, darni veikla neįsivaizduojama be glaudus bendradarbiavimo su seniūnaičiais, bendruomenių vadovais. Kaip vieną iš pavyzdžių paminėjo seniūnijos darbuotojų pagalbą remontuojant nuo gaisro nukentėjusį Kriklinių bendruomenės pastatą. 

„Jei ne seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, daug ko nematytume. Pavyzdžiui, pasako, kad neveikia gatvių apšvietimas, praneša apie apleistas privačias valdas. Su jų savininkais kalbame, įtikinėjame. Tačiau kiekvienas žmogus tą tvarką skirtingai suprantame“, – svarstė seniūnė. 

Vaizdas neblogas 

Aidos GARASTAITĖS nuotr.

I. Petrauskaitė minėjo, kad dabar į visa tai, kas vyksta gimtajame krašte, žiūri seniūnės akimis – plačiau ir giliau. Pašnekovė prisiminė vieną pirmųjų darbų – perdažytas Pumpėnų parke aprašinėtas šiukšlių dėžes. 

„Tada pradedi lyginti su kitomis seniūnijomis – pas mus kažkas geriau, kažkas prasčiau. Tačiau apskritai vaizdas, manau, neblogas“, – svarstė Pumpėnų seniūnė. Labiausiai širdį skauda dėl nykstančių kaimų, mažėjančio gyventojų skaičiaus. Seniūnijos vadovė minėjo, kad, paskutiniais duomenimis, Pumpėnų seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 2 207 gyventojai. Sąraše yra 45 kaimai ir viensėdžiai. Deja, kai kurie jau be gyvybės. Per šimtą gyventojų likę tik Kalno, Vilkiškių, Rinkūnų, Kriklinių, Lavėnų kaimuose. 

Pumpėnuose gyvenamąją vietą deklaravę per 700 gyventojų. Seniūnijos centras turi kanalizaciją, vandentiekį, gamtines dujas. Yra gimnazija, ambulatorija. Tik gyventojai, pirmiausia senyvo amžiaus, pageidauja, kad šeimos gydytoja dirbtų ne popiet, o iš ryto. 

Seniūnė įsitikinusi, kad Pumpėnai atsikratė nesaugaus miestelio įvaizdžio. Žinoma, kartkartėmis Pumpėnai patenka į policijos įvykių suvestines. Pašnekovė pakartojo tai, ką esame girdėję ne iš vieno miestelio gyventojo – jaunimo elgsenai labai didelės įtakos turi iš Argentinos atvykę kunigai vienuoliai. „Būdama moksleivė pati aktyviai dalyvavau jų organizuojamoje veikloje. Paskui gėda būdavo nenueiti į bažnyčią“, – prisiminė I. Petrauskaitė. Šalia bažnyčios gyvenanti seniūnė pasistengė, kad būtų nutinkuotos ir nudažytos visos vartų kolonos, prieš šv. Kalėdas seniūnijos darbuotojai padėjo įrengti prakartėlę. 

Per pastaruosius kelerius metus naujo šviežio vėjo gūsį įnešė brolių Armino ir Martyno Vareikų įkurtos viešosios įstaigos „Būk geresnis“ veikla. „Tikimės, kad miestelio simbolis – Pumpėnų malūnas netrukus vėl „užsiaugins“ sparnus“, – šypsodamasi kalbėjo I. Petrauskaitė. 

Sulaukia įvairių skambučių 

Per pandemiją gyventojai rečiau varsto seniūnės darbo kabineto duris. Tačiau skambina įvairiausiais klausimais, pradedant nuo užsikimšusių lietaus kanalizacijos šulinių, baigiant socialiniais reikalais. Jauniausiai rajono seniūnei neįprasta, kad skambindami gyventojai pirmiausia atsiprašinėja, jog trukdo. „Juk tam ir atėjau, kad „trukdytų“. Stengiuosi, kad Pumpėnai, visa seniūnija gražėtų ir žmonėms būtų gera gyventi“, – kalbėjo I. Petrauskaitė. 

Vasarą teko turėti reikalų su vienu žemę nuomojančiu ūkininku, kuris išarė į Auriliškius vedančio kelio apsauginę zoną. „Gražiuoju pasikalbėjome telefonu. Pažadėjo pavasarį palikti tiek, kiek priklauso“, – sakė seniūnė. 

Pašnekovė prisiminė sulaukusi pikto pumpėnietės skambučio dėl prie sodybos atsiradusios lapų krūvos. Ją ten paliko gatvę valę talkininkai. Už juos seniūnei teko atsiprašyti ir ne vietoje „išdygusi“ lapų krūva buvo greitai išvežta. Talkininkais seniūnė vadina žmones, dirbančius už gaunamas pašalpas. „Su visais žmonėmis reikia kalbėtis. Nė vienas nežinome, gal kada ir mums gali tekti paramos prašyti. Matau, kaip nesmagiai jaučiasi, kuomet tai priverstas daryti garbingo amžiaus žmogus. Ne visi drįsta kreiptis pagalbos. Apie tokius gyventojus mus informuoja seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai“, – pasakojo seniūnė. Beje, nė į vieną žmogų nesikreipianti „tu“, nesvarbu, kokios socialinės padėties jis būtų. 

Mums bekalbant suskambo tarnybinis seniūnės telefonas. Viena seniūnijos gyventoja teiravosi, kaip sutaisyti telefoną. O iš tikro moteris eilinį kartą norėjo seniūnei išlieti savo bėdas. „Kiek įmanoma, stengiamės socialinių įgūdžių stokojantiems žmonėms įduoti meškerę, kad patys išmoktų gaudyti žuvį“, – kalbėjo I. Petrauskaitė. Tačiau kaip besistengtum, kartais be pagalbos neišsiverčiama. Seniūnė dėkinga UAB „Jurgėnų biokuras“ už vienai nepriteklių kamuojamai šeimai padovanotą pusę tonos beržo pjuvenų briketų.

Ūkinių darbų sąraše – ne tik keliai ir apšvietimas 

I. Petrauskaitė, kaip ir visų seniūnijų vadovai, norėtų, kad vietiniai keliai būtų geresni. 2020 m. buvo sudarytas seniūnijos kelių, gatvių remonto iki 2023 m. pabaigos prioritetinis sąrašas. Pernai spalį nauju asfaltu padengtas beveik 800 metrų ilgio privažiuojamasis kelias į Lavėnus, nuo kelio Linkuva –Joniškėlis– Pumpėnai. Seniūnė paprašė kelininkų po remonto likusiu seno asfalto liekanų ir žvyro mišiniu užlyginti duobėtą kelią į Niurkonių koplyčią. Joje birželio mėnesį vyksta šv. Aloyzo atlaidai. Klasicizmo stiliaus koplyčia yra vienas žymiausių ne tik seniūnijos, bet ir krašto istorijos paminklų. Žinoma, kapitalinio remonto savo jėgomis nepadarysi, bet galima užkirsti kelią, kad medžiai ir krūmokšniai koplyčios neardytų. Teko nupjauti porą kaštonų, kurių šakos ardė stogą, taip pat reikėjo pašalinti prie varpinės išsikerojusią liepą. 

Pagal kelių, gatvių kapitalinio remonto eiliškumą šiemet turėtų būti remontuojama maždaug kilometro ilgio Pumpėnų miestelio Dūdiškių gatvė. Tačiau jos gyventojai turi ir kitą bėdą – skęsta lietaus kanalizacijos šuliniai. Šia problema domėjosi atvažiavęs Savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vaidotas Kuodis. „Kiek įmanoma, šiemet bandysime savo jėgomis tvarkyti“, – aiškino seniūnė. 

Kandidatuodama į seniūnus I. Petrauskaitė minėjo, kad stengsis įrengti gatvių apšvietimą ir nedideliuose kaimuose. Būdama redakcijoje Pumpėnų seniūnijos vadovė patikino, kad pažadas bus pradėtas vykdyti nuo kelias sodybas turinčio Talkonių kaimo.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.