Tėvas iš Jemeno, jaunoji iš Meksikos, ketvirtoji santuoka ir kitos Pasvalio demografinės įdomybės

Statistika gal ir nėra pats įdomiausias mokslas, tačiau atidžiau panagrinėjus iš pirmo žvilgsnio monotoniškus skaičius gali atrasti daug įdomių ir net intriguojančių dalykų. Viščiukus skaičiuoja rudenį, o žmones – pasibaigus kalendoriniams metams. Apžvelgti demografinius praeitų metų mūsų rajono pokyčius paprašėme Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ritos Sipavičienės. 

Paslaugos persikėlė į virtualią erdvę 

– Dėl visoje šalyje paskelbto karantino keitėsi gyvenimo tempas ir gyventojų poreikiai. Pandemija nesutrikdė darbo, tik pakeitė jo pobūdį. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai sėkmingai prisitaikė prie dalinai nuotolinio darbo sąlygų. Kas turėjo reikalų dėl civilinės būklės aktų registravimo ar dokumentų kopijų, išrašų, pažymų, visi buvo aptarnauti, paslaugos suteiktos, – pabrėžė Rita Sipavičienė. 

Skyriaus vedėja papasakojo, kad nuo praeitų metų dirbama su atnaujinta Registrų centro duomenų baze – sutrumpintai vadinama MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema), kuri gyventojams suteikia galimybę neišeinant iš namų, naudojantis vien informacinėmis technologijomis, įregistruoti vaiko gimimą, deklaruoti gyvenamąją vietą, užsisakyti Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas administracines paslaugas ir netgi gauti elektroniniu parašu pasirašytus civilinės būklės aktų įrašų išrašus. 

– Šių paslaugų naudojimą riboja vis dar žemas gyventojų kompiuterinis raštingumas, tačiau ateityje, manau, elektroninių paslaugų užsakymų tik daugės, – viliasi pašnekovė. 

Didžioji dalis visų gaunamų dokumentų į Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių taip pat atkeliauja elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą. Šiais metais pasikeitus Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėms, atsirado galimybė paslaugas užsisakyti ir registruotu laišku paštu per kurjerį. 

– Tai aktualu užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, ypač pastaraisiais metais, kai dėl pandemijos įsigaliojo daug judėjimo tarp valstybių ribojimų. 

Rita Sipavičienė pasakojo, jog tais atvejais, kai paslaugų nuotoliniu būdu nebuvo galima suteikti, gyventojai, laikantis visų karantino saugumo reikalavimų, buvo aptarnaujami tiesiogiai. 

Nors įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų praeitais metais buvo mažiau nei iki pandemijos, įvairių užsakymų buvo per akis.

 – Teikėme informaciją Gyventojų registro duomenų bazei, siuntėme archyvinius civilinės būklės aktų įrašus skaitmeninimui ir t. t. Šių duomenų poreikis tapo ypač aktualus metų viduryje asmenims, pretenduojantiems gauti vienišo asmens išmoką.

Jauniausia mama – 16-metė 

Deja, bet demografinė situacija ir toliau nėra džiuginanti – mirčių skaičius kone tris kartus viršija gimimus. 

Praeitais metais Pasvalio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo užregistruoti 168 gimimai (2020 m. –148, 2019 m. – 224). Iš jų – 42 vaikai gimę užsienyje (16 – Jungtinėje Karalystėje, 9 – Norvegijoje, 6 – Danijoje, 4 – Vokietijoje, 3 – Airijoje, 2 – Nyderlanduose, 1 – Ispanijoje, 1– Ukrainoje). 87 berniukai ir 81 mergaitė. 

49 vaikai gimė ne santuokoje, bet su oficialiai pripažinta tėvyste. Vyriausiai mamai – 43 metai, jauniausiai – 16, jauniausiam tėčiui – 19. 

Tėtis – iš Jemeno 

Praeitais metais Lietuvoje populiariausi naujagimių berniukų vardai buvo Markas, Jokūbas, Matas, Dominykas, Benas, Herkus, Nojus, Lukas, Jonas ir Kajus. Mergaičių – Amelija, Emilija, Liepa, Lėja, Sofija, Gabija, Luknė, Kamilė, Adelė ir Patricija. 

Nuo šalies tendencijų nedaug atsiliko ir Pasvalys. Pernai mūsų rajone gimė šeši Benai, penki Aronai, po keturis Motiejus ir Adomus, po tris Matus ir Arijus, po du Vakarius, Ąžuolus, Ajus, Gabrielius, Aleksus, Paulius, Dominykus, Kajus, Eduardus ir Herkus.

Tarp naujagimių mergaičių buvo populiarūs Liepos (5), Godos ir Austėjos (po 3), Karolinos, Gabrielės, Emos, Gabijos, Ugnės, Mėjos, Urtės, Amelijos, Iglės, Smiltės (po 2) vardai. 

Nepamiršta mūsų krašto žmonės senųjų, tėvų bei senelių kartos, vardų ir savo naujagimius vis dar vadina Eduardais, Donatais, Jonais, Pijais, Kristijonais, Juozais, Leonais, Motiejais, Agotomis, Adelėmis, Meilėmis ir Barboromis. 

Tačiau greta tradicinių galima sutikti ir rečiau mūsuose pasitaikančių vardų: Gaudridas, Lucas Andreas, Leo Ismael, Marcus, Amir, Neitas, Nikas, Saida, Dimas, Vasarė, Gustelija, Žemyna, Dinara, Gertrūda, Gluosnė, Ditė, Mėta, Celine, Vilde, Mila, Eivilė. 

Kai kurie vardai išties labai egzotiški, tačiau tuo stebėtis neverta – šešių vaikučių vienas iš tėvų – užsienio (Jemeno, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ispanijos) šalių piliečiai. 

– Pagal vaikų gimimo seką šeimoje visada daugiausia gimsta pirmųjų (58) ir antrųjų (72) vaikų. 2021 metais trečią vaiką gimdė 21 moteris, ketvirtas vaikas atėjo į septynias, penktas ir septintas į dvi, aštuntas vaikas į vieną šeimą, – sakė Rita Sipavičienė. 

Vedė ketvirtą kartą 

– Gražu, kai tuokiasi jauni žmonės, žvelgiantys vienas į kitą meilės ir susižavėjimo kupinomis akimis bei pasiryžę savo džiaugsmu dalintis su visu pasauliu. Tačiau ne mažiau džiugu matyti santūrius šypsnius ir norą įteisinti santykius kuo mažiau patraukiant aplinkinių dėmesį. Juk gyvenimiškoji patirtis leidžia manyti, kad laimė mėgsta tylą. Ir vienus, ir kitus tuokiame su džiaugsmu bei linkime santarvės ir ilgo, prasmingo bendro gyvenimo, – šypsosi Rita Sipavičienė. 

2021 metais Pasvalio rajone užregistruotos 78 santuokos (2020 m. – 75, 2019 m. – 101), iš kurių 23 – bažnytinės ir 8 įregistruotos užsienyje. Pasvalietės amžiną meilę prisiekė ne tik lietuvaičiams, bet ir Prancūzijos, iš Indijos, Pietų Afrikos bei Pakistano kilusiems ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems vyrams. 

Du vyrai į žmonas pasirinko ruses, o vienas – meksikietę! 

Dauguma tuokėsi pirmą kartą, tačiau 13-ai vyrų ir 17-ai moterų tai buvo antra santuoka. Trečią kartą šeiminės laimės ieškojo viena mūsų rajono gyventoja, o vienas vyras vestuvinį žiedą užsimovė ketvirtą kartą. 

Apie tai, kad amžius nepavaldus meilei, puikiausiai iliustruoja skaičiai. Vyriausiam praeitų metų jaunikiui buvo 63 m., nuotakai – 58 m. Jauniausiam jaunikiui – 23 m., nuotakai – 20 m. Didžiausias skirtumas tarp sutuoktinių – 19 ir 16 metų. Abiem atvejais vyrai rinkosi jaunesnes moteris. 

Pavardę po santuokos įregistravimo keitė tik moterys. Tradiciškai vyro pavardę su galūne -ienė rinkosi 47 moterys, su galūne -ė – 14, nekeitė pavardės – 9 (dažniausiai gyvenančios užsienyje). Dvigubą pavardę pasirinko keturios moterys. 

Pernai mūsų rajone užregistruotos 78 santuokos. Viena jų – pasvaliečių Meidos ir Nerijaus Bagdonų. Asmeninio albumo nuotr.

Užsienyje madinga tradicija santuokas registruoti ne Civilinės metrikacijos skyriuje, o kokioje nors ypatingoje vietoje pamažu prigyja ir pas mus. 

– Pernai vyko keturios tokios santuokos. Naujai susikūrusias šeimas registravome Balsių malūne, kaimo turizmo sodybose „Pelėdų medus“ ir „Lėvens brasta“ bei ant Lėvens upės kranto Pasvalio mieste. Išvykstamosios santuokos visada būna ypatingos, nes jau vien graži aplinka, gamta nuteikia ypatingai. O kur dar šventės rengėjų pastangos santuokos registravimo vietą papuošti kaip įmanoma originaliau! Tai visuomet sukuria nepaprastą nuotaiką. Žinoma, tokiais atvejais visada išlieka priklausomybė nuo oro sąlygų, tačiau dar nė karto neteko santuokos lauke registruoti lyjant – patirtimi dalinasi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. 

Mažėja ištuokų 

Praeitais metais buvo nutrauktos 43 santuokos (2020 m. – 55, 2019 m. – 72). 

– Ištuokų kasmet mažėja ir to priežastys nežinomos. Viena jų galėtų būti privaloma mediacija prieš santuokos nutraukimą, kuri pailgina ištuokos procesą ir galbūt padeda žmonėms išspręsti nesutarimus bei susitaikyti, – svarstė R. Sipavičienė. 

Jauniausia santuoką nutraukusi pora – 20-metis vyras ir 21 metų moteris, kartu pragyvenę dvejus metus. Vyriausia – 67 metų vyras ir 62 metų moteris, turintys 32 bendro gyvenimo metų „stažą“. 

Po kartu santuokoje pragyventų 30 metų išsiskyrė aštuonios poros, po 20 m. – 12 porų, po 15–10 m. – 10 porų, po 5–8 m. – 10 porų, po 1–2 m. – 2 poros. Nepilnose šeimose liko augti 36 nepilnamečiai vaikai.

Dažniausia mirties priežastis – ne COVID-19 

Praeitais metais iš viso registruoti 479 mirties įrašai (2020 m. – 454 , 2019 m. – 425 m.). Iš jų – 238 vyrai ir 241 moteris. Vyriausi anapilin iškeliavę asmenys – dvi 100 metų sulaukusios moterys ir 94 metų vyras. Jauniausias miręs žmogus – 34 m. moteris. 

Ranką prieš save pakėlė šeši vyrai ir trys moterys. Septyni vyrai žuvo nelaimingų atsitikimų metu. Vienas asmuo buvo nužudytas. Du piliečiai mirė užsienyje (Rusijoje). 

Nors žodžiai „pandemija“ ir „koronavirusas“ jau antri metai kiekvieną dieną po kelis šimtus kartų skamba mūsų ausyse, klastingas virusas nėra pagrindinė mirties priežastis. 

Dažniausia mirties priežastis praeitais metais, nusinešusi 264 mūsų rajono gyventojų gyvybes, buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Antroje vietoje – vėžys (64 mirusieji), trečioje – COVID-19 (49 mirusieji), ketvirtoje – kvėpavimo takų ir plaučių ligos (23 mirusieji). 

Iš 49 žmonių, 2021 m. mirusių nuo COVID-19, 22 buvo vyrai ir 27 moterys. Daugiausia nuo koronaviruso infekcijos mirė 70–90 m. amžiaus asmenys, tačiau keturi mirusieji priklausė 30–50 m. amžiaus grupei.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.