Veikli kraštietė įsitikinusi: darbas – geriausias mokytojas

Pasvalietė Sandra Grokauskaitė – sveikatos inovacijų vystymo srities specialistė. Akimirka iš komandiruotės Ispanijoje, Valensijos Politechnikos universitete.

Ar kada esate pagalvoję, kaip gyvena žmonės, kuriantys ateitį? 

Tie, kurie atneša naujoves į Lietuvą. Kuria verslą. Bendradarbiauja su specialistais iš viso pasaulio. Kas jie? Kaip prasideda jų rytas ir kur jie randa jėgų palaikyti intensyvią dienotvarkę? Galbūt vienas tokių žmonių – šio naujo ir dinamiško pasaulio kūrėjų – yra vaikinas, su kuriuo baigėte mokyklą? Kraštietė vaikystės draugė? Kuo gi užsiima pasvaliečiai kitapus savo gimtojo krašto?

Susisiekėme su Sandra Grokauskaite – iš Pasvalio kilusia mergina. Šiandien ji gyvena Kaune bei yra Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Sveikatos inovacijų vystymo specialistė. Taip pat – UAB „Informacinių technologijų centro“ projektų vadovė. Sandra yra žmogus, be kurio konsultacijų neapsieina naujai besikuriančios sveikatos paslaugų įmonės. „Kai jauni žmonės pradeda kurti verslus, jiems atrodo, kad įmonė, paslauga ar produktas atsiras per kelis mėnesius, o po pusmečio jau skaičiuos dešimtis tūkstančių pelno. Turiu sugriauti šią iliuziją – taip nebūna“, – nusišypso pasvalietė. 

Visų veiklų pradžia – šeimoje 

Sandros tėtis Rimantas – matęs daug pasaulio ir perskaitęs daug knygų. Dirba įmonėje „Šiaurės aruodai“. Mama Virginija – nuolat kuo nors užsiima, planuoja ir atranda, ką patobulinti. Ji jau daugiau nei dvi dešimtis metų dirba Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. „Iš tėvelių paveldėjau aštrų protą, valią, kantrybę ir neišsemiamą energiją dirbti. Darbas. Turbūt tokio žodžio rastumėte daugiausia, peržiūrėję mano susirašinėjimų istoriją“, – šypsodamasi sako veikli kraštietė. 

Vyresnioji sesuo Lina gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra įmonės „Europe Snacks“ (liet. Europos užkandžiai) kokybės kontrolės asistentė laboratorijoje. Ji, pripažįsta pašnekovė, – didžiausia palaikytoja, išklausytoja, patarėja ir net juodraštis tūkstančiui sesers minčių suguldyti: „Žinau, kad net vidury nakties galiu parašyti sesei ir pasitarti dėl rytojaus susitikimo ar paprašyti, kad perskaitytų mano paruoštus dokumentus bei išsakytų savo nuomonę, kritiką ir pastabas.“ 

Vienas žmogus – šimtas darbų 

Sandra yra baigusi tris universitetus, atlikusi nemažai stažuočių Lietuvoje ir užsienyje. Įgijo Viešosios komunikacijos bei Integruotos komunikacijos bakalauro ir magistro laipsnius Vytauto Didžiojo universitete (VDU), sertifikuoto tarptautinio skaitmeninio marketingo specialisto kvalifikaciją ISM Vadybos ir ekonomikos universitete kartu su Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) ir Nyderlandų marketingo asociacija (NIMA). 

Ne trumpesnis – ir jaunos moters įsipareigojimų, veiklų sąrašas! Sandra papasakojo apie tai, kuo užsiima darbe, suteikdama skaitytojams galimybę iš arčiau pažvelgti į šiuolaikišką jos profesiją: „Savo veiklą apibrėžčiau kaip verslų kūrimą drauge su specialistų komanda, ir pagalbą, perduodant intelektines žinias, technologijas bei jas komercializuojant.“ 

Kraštietė savanoriauja ir prisideda prie nevyriausybinės organizacijos „Padedu augti“, teikiančios pagalbą neišnešiotų ir sunkiai sergančių kūdikių šeimoms. Susitikimas su tuomečiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Trumpai tariant, kaip Sveikatos inovacijų vystymo specialistė, pasvalietė dirba verslo rinkodaros tyrimų, viešųjų ryšių ir komunikacijos projektų valdymo srityse. Tai skaitmeninio marketingo analizės bei strategijos, orientuotos į mokslo žinių komercializavimą bei sveikatos inovacijų vystymą. 

Kaip UAB „Informacinių technologijų centro“ projektų vadovei, jai taip pat reikia teisės, komunikacijos, verslo vadybos, ekonomikos ir daug kitų įgūdžių. Čia 110 % atsakomybės guli ant merginos pečių: ji laiko tris su puse iš keturių kampų, „gesina gaisrus“, ieško finansinių bei proceso vystymui palankiausių sprendimų. 

– Kai reikia, esu dizainerė, kai reikia – programuotoja, valytoja, statybininkė ir to visai nesibodžiu. Manau, jog blogiausias sprendimas yra jokio sprendimo, tad pagrindinis mano darbas yra būtent užtikrinti logiškai apgalvotus ir pasvertus sprendimus bei juos paversti realiais veiksmais kasdienėse situacijose, vykdant net paprasčiausias užduotis. Mano pareiga – realiu pavyzdžiu skiepyti tokį įgūdį komandos nariams, – pasakoja specialistė. 

– Esate kilusi iš Pasvalio krašto – papasakokite šiek tiek apie savo ištakas. Kas formavo Sandrą Grokauskaitę? 

– Mane kaip asmenį suformavo nuolat užimta darbotvarkė. Esu dėkinga gimtojo krašto pedagogams, daugybės papildomų užsiėmimų vadovams, tėveliams. Mano charakterį kūrė ir sutikti žmonės, skaitytos bei skaitomos knygos. Banalu, tačiau pasaulis priklauso tiems, kurie skaito. Esu labai dėkinga LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovei. Ji buvo tas žmogus, kuris manimi patikėjo. 

Į sveikatos inovacijų sritį atėjau visai vaikas. O šiandien galiu drąsiai sakyti, kad užaugau. Nors praėjo kiek daugiau nei treji metai, – mes, kartu su medikų, investuotojų, technologijų bei kitų sričių specialistų komandomis, – pasiekėme svarių rezultatų tiek valstybės, tiek Europos mastu. 

– Iš ko mokėtės? Jūsų studijų sąrašas ilgas – ne vienas universitetas, ne viena studijų programa. Esate amžina studentė? 

– Žinoma, universitetai suteikia pagrindą ir bazinių žinių, tačiau nė vienas universitetas ar stažuotė geriausiose pasaulio mokymosi įstaigose, ligoninėse ar verslo korporacijose nesuteikė tiek realių ir praktinių žinių, kaip kasdienis darbas kuriant sveikatos bei technologijų inovacijas, startupus (liet. startuolius). 

Geriausi mano mokytojai: tai pačios sukurta disciplina (kuri dažnam atrodytų lyg šiek tiek kvaištelėjusio žmogaus), knygos, seminarai, webinarai – visų formatų žinios, ir gyvenime sutikti protingi darbe bei išmintingi gyvenime žmonės (kurių nėra daug. Esu labai savito ir plataus mąstymo žmogus, reikli „kosmonautė“, su kuria nėra lengva dirbti). 

Dieną pradedu labai anksti, 4–6 valandą ryto. Kasdien sportuoju. Esu labai energingas žmogus, kurio tempą pavyti nelengva. Kolegos juokauja, kad geriu reaktyvinį kurą (šypsosi). Sportas išugdė gebėjimą valdyti savo emocijas ir strateguoti žingsnius, kai reikia priimti atsakingus sprendimus krizinėse situacijose bei veikti greitai. Taip pat išmokė pakelti emocinį ir fizinį krūvį bei suteikė kantrybės, siekiant rezultato. 

Taip pat daug skaitau, nuolat dalyvauju mokymuose. Yra žmonių, kuriems niekada negana (šypsosi). Nemėgstu populiariosios psichologijos, arba „kaip uždirbti milijoną“, knygų. Skaitau tai, ką galiu realiai pritaikyti. Užaugau ir ištryniau iš galvos iliuziją, kad viskas gyvenime turi būti gerai. Šiandien mano pagrindinis tikslas yra įgytas žinias pritaikyti taip, kad sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atlikčiau geriausią įmanomą ėjimą šachmatų lentoje. 

– Jūsų socialinių tinklų paskyros švyti margiausiomis pasaulio spalvomis – daug keliaujate! Tai darbas ar malonumas? O kur sukasi jūsų kasdienybė? 

– Keliauju nemažai, tai man – malonumas. Šiuo metu, kai kalbamės, taip pat esu išvykusi (šypsosi). Dažniausiai keliauju darbo reikalais. Tačiau tai nėra tokios romantiškos kelionės, kaip vaizduojama serialuose: verslininkai, gyvenantys nuo taško A iki taško B, leidžiantys laiką sostinės centre, daug kalbantys ir mažai darantys. Realybė, kai esi tikras darbo žmogus, visai kitokia. Dažnai mano diena prasideda sau pakartojant: „Tu privalai.“ 

Darbas Krizių tyrimo centro organizuojamose kasmetėse Greitosios medicinos pagalbos žaidynėse, kuriose dalyvavo ir Lietuvos Šaulių sąjunga su Edmundu Jakilaičiu bei Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, taip pat – Lietuvos policija.

Įprastos darbo dienos paveikslo negalėčiau nupiešti. Būna dienų, kai iki pat vėlyvo vakaro lakstau iš vieno susitikimo į kitą, o būna, kuomet dirbu tik prie kompiuterio, ruošiu svarbius dokumentus. Kaip ir minėjau – dirbdamas tokioje srityje, negali apsiriboti viena išmokta disciplina, viena išmokta užsienio kalba, skirti pusvalandžio per dieną verslo, įmonės, produkto ar paslaugos vystymui, darbą pabaigti penktą valandą ir tikėtis atsirasti sėkmingiausių pasaulio žmonių šimtuko sąraše (šypsosi). 

– Kur dar gyvenime teko pasibastyti, padirbėti, ką patirti? Kaip atėjote iki to, kas esate šiandien? 

– Didžioji dalis kuriamų sveikatos inovacijų, sakyčiau, 90 % orientuota užsienio rinkoms. Dirbame su užsienio kompanijomis, pritraukiame užsienio kapitalą, investuotojus, žinias, technologijas. Būtų sunku įvardinti visas šalis, su kurių atstovais turėjome susitikimų, susitarimų ar jau įvykdėme užduotis. Neseniai stažavausi Ispanijoje, Valensijos Politechnikos universitete informacinių technologijų bei duomenų apsaugos srityse. 

Prieš tai turėjau galimybę prisijungti prie komandos, su kuria dalyvavome svarbiose derybose su vienu garsiausių sveikatos informacinių technologijų paslaugų, duomenų sistemų ir techninės įrangos tiekėju CERNER. Teko didelė garbė apsilankyti jų būstinėje Londone ir susipažinti su pagrindinių būstinių JAV vadovais. 

Taip pat trejus metus nuolat bendravome su inovatyviausių diabeto centrų specialistais JAV, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje… Darbas dinamiškas, tad visas partnerystes sunku atsiminti ir įvardinti, nenuskriaudžiant nė vieno. Vienareikšmiškai galiu tarti, jog patirtis, kurią įgijau, – neįkainojama. 

Kaip iki to atėjau? Paklausiau savęs: „Įsivaizduok save po dešimties metų. Jeigu užuot vengusi dalykų, kuriuos žinai, kad privalai padaryti, išties juos darysi kiekvieną mielą dieną?“

– Kokiais planais, idėjomis gyvenate dabar? 

– Prieš beveik dvejus metus LSMU atidarėme Ikiklinikinių tyrimų centrą, pritraukėme daug investicijų ir komercializavome mokslines veiklas. Šiandien mano didžiausias noras – sėkmingai užbaigti pradėtus projektus. 

Netrukus (gruodžio pradžioje) istoriniame Kauno mikrorajone, išsaugotų didingų šimtamečių ąžuolų apsuptyje, bus atidarytas pirmasis Europoje tokį paslaugų spektrą apimantis cukrinio diabeto centras. Tai viena ambicingiausių tokio tipo įmonių Lietuvos medicinoje, neturinti analogų. 

Ne ką mažiau svarbus tuoj startuosiantis projektas – simuliacinių ir hibridinių mokymų platforma, kurioje medicinos ir sveikatos priežiūros specialistai iš viso pasaulio galės susijungti ir sau patogiu ritmu mokytis, įgyti teorinių ir praktinių žinių. 

Tačiau didžiausias dėmesys šiuo metu – Informacinių technologijų centro komandos pilotiniam projektui, startuoliui. Jis (pavadinimo dar negaliu atskleisti) startuos sausį. Galiu paintriguoti, kad tokio, namų buities, statybų, remonto ir kitus specifinius darbus apimančio paslaugų paketo vienoje aplikacijoje, Lietuvos rinka dar neturėjo. 

– Ačiū už pokalbį, sėkmės!

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.