Apie Pasvalio televiziją su „Langs TV“ įkūrėju Laimu Jurkumi

Laimas Jurkus – Pasvalio televizijos įkūrėjas, laidos „Langs TV“ autorius. Jo rankose – pirmoji Pasvalio krašto vaizdo studijos kamera.

Vakar, lapkričio 21-ąją, buvo minima Pasaulinė televizijos diena. Pasvalio televizijos fenomenas – „Langs TV“, neatsiejama nuo Laimo Jurkaus, ją 2003 metais įkūrusio, bei šiandien palaikančio. Jis – mūsų krašto kronikininkas ir žmogus, kurio idėjos atveria naujus horizontus… Susitikome su Laimu jo šeimos namuose Pasvalyje ir prisėdome pasišnekėti viename darbo kabinetų. Apsupti vaizdo ir garso technikos – įrankių, kuriais Pasvalio krašto gyvenimas transliuojamas pasauliui.

Įkurti gimtojo krašto televiziją pavyko ne iš pirmo karto 

Vieną dešimtojo dešimtmečio dieną Laimo klasės draugas, Eimutis Žviedris, pasiūlė nuvykti į Kupiškį. Vyrai buvo labai nustebę, kad kupiškėnai turi savo televiziją – ir vyko susipažinti su jos „virtuve“, išsiaiškinti darbo subtilybių. Kodėl gi Laimas Jurkus – Pasvalio televizijos įkūrėjas, laidos „Langs TV“ autorius. Jo rankose – pirmoji Pasvalio krašto vaizdo studijos kamera. nepabandžius to padaryti Pasvalyje? Pasvaliečiai kūrė verslo planą: „Pabandėme, bet buvome greitai „nusodinti“. Tai labai „ūkanota“ sfera, perspektyvos neaiškios“, – L. Jurkus atskleidžia, jog niekas nenorėjo rizikuoti. Tad pirmasis bandymas Pasvalyje įkurti televiziją palaikymo nesulaukė. 

Tačiau mintis nemirė. 

Buvo 2003 metai, Laimas dirbo tuomečiame „Lietuvos telekome“. Jį privatizavus, vyko masinis darbuotojų atleidimas: „Likome be darbo. O idėjų buvo. Kodėl dabar jomis neužsiėmus?“ 

Likęs be darbo, Laimas televizijos idėją vėl „griebė už ragų“. Kalbėjosi su tuo metu Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotoju Gintautu Gegužinsku, sulaukė pritarimo. Ėmė bendradarbiauti su Pasvalio krašto muziejumi. 

Kitas klausimas – įranga, kuriai lėšų reikėjo daug. 

L. Jurkus intensyviai domėjosi šalies regionų televizija, galvodamas – kaip savo idėją pateikti plačiajai visuomenei? O juk apie internetą tada ir minčių nebuvo, net kompiuterį mažai kas turėjo. Vienintelė išeitis – transliuoti laidą per siųstuvus. „Dėka Kupiškio televizijos vadovo Povilo Vireliūno gavome 20 minučių eterio laiko Lietuvos televizijoje. Sekmadieniais, nuo 7 iki 8 ryto, buvo transliuojama laida „Bendruomenių valanda“ – kurios laiką dalinosi trijų rajonų laidos, tarp jų – ir Pasvalio.“ 2004 metų kovo 7 diena – tada pasirodė pirmoji „Langs TV“ laida.

Pasvalio langas į šviesą 

Svarbus darbas buvo sukurti logotipą ir vinjetę – vaizdą, kuriuo prasidės kiekviena laida, kuris atspindėtų, apie ką yra „Langs TV“. Paklaustas, kas buvo laidos varomoji jėga, Laimas atsako: 

– Parodyti kitiems rajonams, kad Pasvalys irgi turi stiprias bendruomenes, kad mūsų krašte gyvena labai geri žmonės… Ir jiems patiems laida buvo paskatinimas judėti. Pamačius kitų bendruomenių darbus – imtis padaryti dar geriau. Tai skatino sveiką konkurenciją, progresą. 

Ir – kūryba. Negali užsidaryti kiaute ir sėdėti apsamanojęs. Norėjosi „iššauti“! Pabendrauti su žmonėmis, užsibrėžti ką nors plataus… O ir žmones tai „vežė“ – pamatyti save televizijoje. 

Gražia aukštaitiška tarme pavadinta „Langs TV“ – tai langas į šviesą, leidžiantis pamatyti plačiau. 

„Langs TV“ vinjetė – vaizdas, kuriuo prasidėdavo kiekviena laida. Žiūrovams tai buvo simbolis, kad pasvaliečiai žvelgia plačiai, tarsi per šviesų langą…

O renginių rajone netrūko. Kupiškėnai stebėdavosi – mūsų kraštas tiesiog kunkuliavo. Laidoje siekta parodyti tai, kas mūsų krašte vyksta įdomaus, svarbaus istorijai, kultūrai, sportui, ruošti renginių reportažai. O ir rajono bendruomenės krašto televiziją priėmė geranoriškai, labai retai atsisakydavo duoti interviu. Skambindavo, domėdavosi – laida buvo laukiama.

Apie „Langs TV“ darbo ypatybes 

2004 metais „Langs TV“ jau dirbo ir korespondentė – Kristina Balčiūnaitienė. L. Jurkus papasakojo, kaip tuo metu vyko laidos kūrimas. Procesas – nevienalytis ir labai įvairus… 

Iš vaizdo kameros medžiaga skaitmeniniu pavidalu tiesiog perkeliama į kompiuterį. O analoginiu pavidalu viskas daug sudėtingiau. Iš vaizdo magnetofono – į juostą, o toliau – Laimas pasakoja: „Mano darbo diena prasidėdavo septintą ryto. Važiuodavau pro spaudos kioską, buvusį prie bažnyčios. Jame palikdavau juostą. Kristina, eidama į darbą, ją pasiimdavo. Muziejuje dėdavo į magnetofoną ir, klausydama bei žiūrėdama įrašą, rašydavo tekstą, kuris bus įgarsinamas. Gavęs tekstą, vaizdo medžiagą įsikeldavau į kompiuterį ir „sukarpydavau“, kad keli siužetai tilptų į vieną valandą. Perrašydavau į minikasetę. Ją ir Kristinos tekstą kiekvieną trečiadienį veždavau į Kupiškį. Kelio per Vabalninką duobeles ir akmenėlius prisimenu atmintinai…“ 

Vėliau „Langs TV“ skambėjo ir kitų pasvaliečių balsai – kelias laidas įgarsino Vida Dodienė, o vėliau dirbo Egidija Mačiulytė (krinčinietė, dabar gerai žinoma kaip „Tango teatro“ dainininkė). Ji tuo metu studijavo ir gyveno Vilniuje. Laimas jai davė mikrofoną, nusiųsdavo tekstą, o Egidija namuose įrašydavo bei atsiųsdavo garso takelį. 

Didžiulis finansinis palengvėjimas – kai po dvejų metų „Langs TV“ veiklos rajono taryba nusprendė skirti lėšų ir rajono televizijai. Už jas įsigijo kamerą bei stovą. 

Kristina Balčiūnaitienė buvo 2003 m. užgimusios krašto televizijos korespondentė.

Intensyvus darbas tęsėsi maždaug aštuonerius metus. Paskui daug kas keitėsi: įsigalėjo internetas, keitėsi televizijos formatas, LRT pakėlė transliavimo įkainius, buvo nutrauktas finansavimas. 

Laimas pamini, jog ilgą laiką nebuvo finansinių ir materialinių galimybių išsaugoti, archyvuoti pilnų renginių įrašų. Iš pusantros valandos ar ilgiau trukusio renginio televizijos laidos siužetui būdavo panaudojama 5–10 minučių. O kur laikyti likusią medžiagą, nebuvo: kaip fizinėms prekėms sukrauti reikia sandėlių, taip ir filmuotai medžiagai – archyvų. Dabar dėl to skaudu – teko ištrinti daugybę istorinės medžiagos… Sau leisti ją išsaugoti galėjo tik patys didžiausi transliuotojai. Visai kita situacija dabar – kai turime internetą, jutubą, virtualius „debesis“, kitokias laikmenas – kietuosius diskus, talpinančius terabaitus duomenų. 

– Tačiau televizija „vežė“. Sustoti tikrai nesinorėjo. Iš paskutiniųjų, vis kaip nors… O ir kurti norėjosi geros kokybės laidas, – prisimena „Langs TV“ įkūrėjas ir entuziastas. 

Kalbantis, pajutau laisvės dvelksmą – juo alsavo to meto televizija. Galėjai įamžinti realius šiandienos įvykius, ekrane išvysti neužblurintus pažįstamųjų veidus. Įsikalbėjome apie šiandien taikomus viešinimo ribojimus. Tai, jog be leidimo negalima viešai parodyti veidų, skurdina istorinius įrašus. O ir dvasinio artumo – mažiau… Žmonės „apsistatė“ šlagbaumais. Tačiau nemiršta viltis, jog tai – laikina. 

Paskutinioji „Langs TV“ laida per Lietuvos televiziją pasirodė 2012 metų gruodžio 24-ąją. 

Vėliau Pasvalio televizija persikėlė į internetą. Dabar ji egzistuoja jutubo kanalo pavidalu (Laimas taip pat dalijasi įvairia filmuota medžiaga ir savo vardo kanale). Medžiaga nugula į Pasvalio krašto muziejaus archyvą, tai – palikimas ateičiai, istorinė Pasvalio krašto įvykių kronika. 

Vaizdą priartinus: kuo gyvena Pasvalio televizijos tėvas? 

Laimas gimė Joniškėlyje – Danguolės ir Juozo Vytauto Jurkų šeimoje. Mama – pradinių klasių mokytoja, tėtis – zootechnikas. Teko ne sykį kraustytis ir pagyventi įvairiose rajono vietose (specialistus „stumdė“ po rajoną, nors iš jo ir neišleido). Gyveno Staškaviečiuose (dab. Pakruojo rajonas), ten gimė brolis Sigitas. Šiandien jis – istorijos mokytojas Pumpėnų gimnazijoje. Turi ir seserį Jovitą, ji taip pat mokytoja – logopedė. Dar Jurkai gyveno Nairiuose, Girsūduose, Valakėliuose. Nors tada tik išdaigos rūpėjo, į pasąmonę, matyt, jau dėjosi margas ir gražus Pasvalio rajono vaizdas… 

Laimas, – žmogus su kamera. Šis vaizdas užfiksuotas daugelio pasvaliečių atmintyje… O kaip žmogaus ir kameros draugystė prasidėjo? 

– Tai ateina su laiku. Progresas technikos, elektronikos srityje – didžiulis. Anksčiau tokie dalykai kaip nuotolinis vaizdo perdavimas atrodė kaip kažkoks „kosmosas“. Visa tai, jau besimokydami Elektronikos fakultete, dar matėme tik iš toli ir stebėdavomės. 

Na, o pirmieji bandymai nuotoliniu būdu perduoti garsą – per Sausio 13-osios įvykius. Tuo metu Laimas dirbo Kauno centriniame pašte ir buvo atsakingas už didžiulio pastato, kuriame buvo telegrafas, apsaugą. Teritorija didelė, kiemas – uždaras, pašto darbuotojams reikėjo išsiskirstyti ir palaikyti nuotolinį ryšį. Racijų nebuvo, tad patiems teko pasidaryti distancinio pokalbio prietaisus. 

– Tai – pirmasis „tele“ (tai yra, nuotolinis) dalykas, kurį išbandžiau. Ir kažkoks kabliukas mane užkabino – pajutau, kad tą sritį reikia pakapstyti giliau“, – apie Lietuvai lemtingu laikotarpiu užgimusią aistrą pasakoja Laimas Jurkus. 

Pasvalyje pašnekovas – nuo 1994 metų. Žmona Danutė, kilusi iš Vaškų, – vaistininkė. Dukra Alma mokosi baigiamojoje gimnazijos klasėje. Ji kryptingai siekia savo svajonės – tapti policininke. Tėvai džiaugiasi, kad dukra turi tikslą, kurio gražiai siekia. Sūnus Regimantas iš pirmosios Laimo šeimos – mokslų daktaras, tyrinėjantis matematikos, medicinos ir kompiuterijos gelmę bei sąsajas, dirba Vokietijoje. 

„Jei kas nubrauktų keturiasdešimt metų gyvenimo, kaip nerčiau į tą kompiuteriją…“ – užsisvajojęs atsidūsta Laimas. Tiesa, nardo ir šiandien. O ypač domisi elektronika. Jo aistra – meistrauti, kurti ką nors nestandartinio. Jau mokykloje pirmasis pasigamino motorines roges – kad nereikėtų važiuoti autobusu… Visą gyvenimą Laimą kažkokia vidinė jėga masina kurti tai, ko dar nebuvo, ko dar nėra. Drąsiai galime tarti, jog jis – avangardo žmogus. 

Dalykų, kurie Laimą traukia, domina – daugybė. Vienas paskutinių užsiėmimų – elektrinis dviratis, susimeistravo tokį, su ličio jono elementais. Taip pat domisi povandeniniu filmavimu, dronais, aviamodeliais, vintažine technika – stiprintuvais, garso kolonėlėmis… Šiuo metu brandina jau seniai užsimezgusią idėją sukurti reprezentacinio pobūdžio filmuką apie Pasvalį 4K formatu. 

„Ir žvejyba. Daug metų buvau ligonis, – nusišypso vyras. – Tėvukas irgi buvo „pasinešęs“. Kartą pateko ir į „Darbo“ laikraštį, pagavęs daugiau nei penkiolikos kilogramų lydeką.“ 

Laimas pasakoja, jog jų šeima netikėtai išaugo – drauge Pasvalyje apsigyveno ir žmonos tėvai Pranutė bei Zenonas. Mama jau kurį laiką gali eiti tik pasiremdama vaikštyne. O neseniai tėvukas susirgo sunkia liga, kuri, deja, „atėmė“ kojas… Tad jau dvi savaitės, kai Jurkai rūpinasi garbaus amžiaus Danutės tėvais. Vasarą paminėjusiais šešiasdešimties metų santuokos jubiliejų… 

Kūrėjas pabrėžia, jog svarbu išlaikyti gyvenimo harmoniją – yra prioritetai, kuriems skiria didžiausią savo dėmesį. Kūrybinis darbas – įkvėpimo reikalas. Nuo kurio, Laimas šypsodamasis pripažįsta, ir pats yra šiek tiek priklausomas…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.